3 metus gyvenu Vokietijoje ir vietinės frau išmokė mane kitaip žvelgti į daugelį dalykų

1. Nepriimti vyro kaip būdo spręsti savo problemas.

Esmė ne emancipacijoje ar nore dominuoti. Esmė tame, kad jie prisimena, kad žmonės nėra visam laikui. Vyras gali išeiti, bankrutuoti, tapti neveiksniu, mirti, galų gale. Neišmokus savarankiškai spręsti savo problemų iki susitikimo su vyru, paskui gali būti dar skaudžiau.
Be to, aistra greitai gęsta ir ateina buitis. Buityje vyrui dažnai būna bloga nuotaika (ir tai normalu). Jūs du suaugę žmonės, turite lengvinti vienas kitam gyvenimą, o ne primesti savo problemas.

2. Matyti savyje daugiau, nei motiną ir žmoną.

Ne, jo ne aršios childfree ir nemenkina motinystės ar santuokos reikšmės, kaip tai gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Daugumai jų irgi norisi meilės, šeimos jaukumo ir mažyčių pėdučių. Tiesiog jos nedaro to gyvenimo tikslu. Jos pasiruošusios, kad joms tai gali nenutikti išvis.

O jei visgi nutiko ir namie girdėti vaikiškas juokas, statistinė vokietė nekiša savo ankstesnių užsiėmimų į gilų stalčių. Taip, ji motina ir žmona, bet dar ji mėgsta važinėti dviračiu, keliauti, daryti tatuiruotes… Ji turi milijoną savo asmeninių interesų, niekaip nesusijusių su vaikais ir vyru. Todėl kad tai taip svarbu – jaustis asmenybe bet kokiame statuse.

3. Būti paprastesne.

Vokietės ypač retai rezga intrigas. Jei joms kažkas nepatinka, pavyzdžiui, vyre, jos taip ir sako: „Man nepatinka štai kas. Ką darysime?“. Jei jai tingisi eiti susitikti su drauge, ji neprisigalvoja atsikalbinėjimų, o taip ir rašo: „Hey, man kažko labai tingu eiti į susitikimą, sorry.“ Jei jai jėgų nuosmukis ir depresija, ji neprievartauja savęs, o eina pas gydytoją ir sako: „Daktare, aš mirštu, man stresas, duokite man nedarbingumą savaitei“. Jei jai nepatogu su bateliais, ji nenešioja batelių, o aunasi balerinas ar kedus. Tiesa, apie kedus.

4. Būti natūralesne.

Taip, šiuo klausimu kai kurios iš jų perlenkia lazdą, tačiau bendrai santykio su savo išvaizda rakursas visiškai sveikas: jei tai ne vizitas į teatrą ar vestuves – reiškia, natūralus makiažas ( ar išvis be jo), patogios kelnės ir lygiapadė avalynė.

Svarbiausia, kad būtų patogu. Iš pradžių man tai rodėsi antimoteriška, bet vėliau aš aptikau vokiečių kategoriją, kurios įrodė – net su tokiu apdaru galima atrodyti patraukliai. Kelnės gali būti patogios, bet elegantiškos, o raudono lūpdažio vaidmenį atliks įdomūs auskarai ir apyrankė. Ir sveiki prižiūrėti plaukai – tai išvis, mano manymu, pats moteriškiausias įvaizdžio elementas.

5.Nelįsti į svetimą asmeninį gyvenimą.

Ar verta sakyti, kad beveik per 3 gyvenimo Vokietijoje metus aš nė karto savo adresu neišgirdau savo adresu klausimo iš moters: „Kodėl tu neištekėjusi už savo vaikino?“ Netgi kiek man metų klausia labai retai ir labai atsargiai. Na, nemėgsta jos kalbėti apie svetimą asmeninį gyvenimą. Nebent su artimu žmogumi.

Iš vienos pusės tame matomas širdingumo trūkumas, tačiau laikui bėgant aš supratau, kad taip visgi teisingiau. Apie savo vidinius pergyvenimus pakanka papasakoti mamai (sesei, geriausiai draugei), o aptarinėti savo ar svetimą asmeninį gyvenimą su kitais žmonėmis – absoliučiai tuščias laiko gaišimas. Asmeninis gyvenimas todėl ir asmeninis, kad tu pati, asmeniškai, turi rasti išeitis ir priežastis.