7 priežastys pažiūrėti serialą „Černobylis“, kurį filmavo Lietuvoje

Serialas „Černobylis“ galėjo taip ir likti nepastebėtas „Sostų karų“ finalinio sezono išėjimo ažiotažo fone. Bet kritikai ir žiūrovai nusprendė kitaip. Šiuo momentu Tvšou tope kino tinklapyje IMDb „Černobylis“ yra geriausias su reitingu 9,7 iš 10. Siūlome išsiaiškinti, kur tokio populiarumo priežastis ir ar tikrai viskas taip gerai.

1. Atitikimas tikriems įvykiams.

Mini serialas „Černobylis“ susideda iš 5 serijų, kurių trukmė – apie valanda. Siužetas pasakoja apie avariją, kuri tapo viena siaubingiausių ekologinių katastrofų žmonijos istorijoje, 1986 m balandžio 26.
Yra įvykių chronologija, kurią pavyko atstatyti sekundžių tikslumu, bet tiksliai niekas negali pasakyti, kas iš tiesų nutiko tą naktį.

2. Kruopštus showrunner’ių darbas.

Režisierius Johan Renck turi pakankamai didelę patirtį serialų kūrime. Jis dirbo prie tokių projektų kaip „Bręstantis blogis“, „Gyvieji numirėliai“ ir „Vikingai“. „Černobylyje jį visų pirma jaudino tikslus pateikimas. Svarbu buvo pasiekti viso vykstančio realybės pojūtį.

3. Aktorių sudėtis.

Kai atėjo kastingo eilė, Mazinui neteko ilgai ieškoti tinkamų aktorių pagrindiniams vaidmenims. Jam pasisekė atsidurti tokioje situacijoje, apie kurią dauguma scenaristų ir vykdančiųjų prodiuserių tik svajoja. Visi aktoriai, kurie, jo manymu, turėjo dalyvauti kuriant serialą, iškart sutiko su gautu pasiūlymu.

4. Muzikinis pritarimas.

Muzika – viena priežasčių, kodėl žiūrovui pavyksta taip greitai patikėti viskuo, kas vyksta ekrane. Kad sukurtų šou unikalią partitūrą, kompozitorė Hildur Gudnadottir nuvyko į neveikiančią Ignalinos AE. Ten ji su komanda įrašė unikalius garsus, kuriuos galima išgirsti įvairiose elektrinės vietose.
Grįžusi į studiją, ji valandų valandas klausėsi įrašų, išgrynindama iš jų reikalingus ir tinkamiausius sąskambius. Didelę dalį muzikos garso takeliui Gudnadottir sukūrė naudodama ten gautą medžiagą.

5.Autentiškas anturažas

Lietuvoje buvo nufilmuota didelė dalis scenų. Ignalinos AE, kuri buvo uždaryta prieš 10 metų, pasirodė praktiškai identiška tai, kuri buvo Černobylyje. Vilniuje kūrėjai surado rajoną, primenantį tipišką Pripetės užstatymą.
Kai kurios scenos buvo filmuojamos Ukrainoje. Vakarų kino menininkai glaudžiai bendradarbiavo su vietiniais specialistais, kad pasiektų maksimalų tikslumą. Kijevo centre filmavimo metu buvo uždarytos gatvės. Buvo svarbu, kad joks šiuolaikinis automobilis ar kitos detalės, išduodančios veiksmo netikroviškumą, nepatektų į kadrą.

6. Dėmesys detalėms.

Žiūrovų susižavėjimą sukelia visiškas panirimas į veiksmą tiesiog nuo pirmų kadrų. Žmogus, užaugęs Tarybų Sąjungoje, žiūrėdamas serijas turbūt pagalvos: „O, pas mus buvo toks pat daiktas“. Masinė gamyba, paplitusi tuo metu, pasitarnavo serialo kūrėjams. Jie sugebėjo protingai pasinaudoti šiuo šansu ir atsižvelgė į jį su visa atsakomybe.

7. Didėjantis susidomėjimas įvykusia tragedija

Serialas padarė įspūdį tiek kritikams, tiek žiūrovams. Tai ne siaubo filmas klasikine samprata, bet parodyti įvykiai iš tiesų verčia kraują stingti gyslose, o kūnas nueina pagaugais. Kiekviena serija laiko įtampoje ir neleidžia atsitraukti nuo pasakojimo nei minutei.

Per pastarąjį mėnesį visame pasaulyje užklausa, liečianti Černobylį, paieškos sistemoje pasiekė neregėtą augimą. Žmonės skaito straipsnius, knygas, liudininkų pasakojimus, peržiūri video apžvalgas, dokumentines kronikas, kad suvoktų, kas gi iš tiesų nutiko.

Kas jau pažiūrėjo serialą? Pasidalinkite savo įspūdžiais.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.

You cannot copy content of this page