Draugės mama „sukvailiojo“ – viską metė ir išvyko gyventi į Kiprą iš pensijos

Draugės mama „ sukvailiojo“. Išnuomojo savo 3 kambarių butą miesto centre ir išlėkė gyventi į šiltus kraštus.

Kol kas į Kipro šiaurę. Ten, sako, mūsų pensininkams galima oriai pragyventi, be to, pragyventi taip, kad „ pragyvenimas“ bus gyvenimu, o ne nuobodžiu egzistavimu.

– Ji juk amžiuje jau, kur jai po pasaulį trankytis,- pasakė bičiulės vyras.

– Apie jus galėjo pagalvoti! Su anūkais padėti,- prikandusi lūpą, pasakė jo mama.

– Dar užsiminė, kad jei aš jos dukra, tai ir aš tokia būsiu, – raudodama į ragelį skundėsi man draugė.

– Man vyras visas ausis išūžė, mes už jo mašiną kredito atiduoti negalime, vėluojame 3 mėnesius, o mama po kurortus trankosi, – verkia jos dukra, įsitikinusi: mama kažkodėl turėtų padėti išmokėti kreditą už mašiną, paimtą vyrui.

– Anyta kasdien primena, kad mes pas ją gyvename, o mama ėmė ir išnuomojo butą!

Ji (dukra) tikisi užuojautos ir, tiesą sakant, jos gauna, juk kiekvienam aišku: moteris pensijoje daugiau sau nebepriklauso.

Ji – nemokamas priedas prie anūkų, jos būstas – ne jai, o vaikams, o ir išvis, ko ji tikisi, senė?

Nors iš esmės suaugę vaikai galėtų pasirūpinti būstu patys, o ne tikėtis mamos, ar, tuo labiau, nesitrinti 15 metų anytos butuke.

– Mes tikėjomės, na, kad ji išeis į pensiją, išvažiuos į kaimą,- apverkia neišsipildžiusias svajones dukra.

– Ji pas tave dar ir ištekės,- su kažkokia slapta piktdžiuga pažadėjau aš.

Pas mūsų pažįstamus tokia istorija, močiutė grąžino tėvams anūkus ir išmovė gyventi į Turkiją. O po metų ten ištekėjo.

Giminaičiai buvo šoke nuo tokių įvykių.

Ta, kuri čia buvo laikoma bobule, iki šiol laimingai gyvena Stambule su savo plikiu dėdule. Turi pakankamai didelį namą ir nieko – jūs suprantate, nieko! – nekviečia į svečius, netikėlė.

O draugės motinėlė Facebooke publikuoja savo fotografijas iš šiltųjų Kipro pakrančių su gražiais užrašais, kad 70-ies gyvenimas tik prasideda.

Aš paspaudžiau „patinka“. Todėl kad ji teisi. O visi tie susiruošę užlipti ant sprando, tvirtinantys, kad jei jau amžius, tai laikas nustoti galvoti apie save, tegu eina miškais, laukais ir jūromis.

You cannot copy content of this page