Jei tėčiui 17, o mamai 31, svarbiausia tai, kas galvoje. Jie išsaugojo vaiką ir virto nuostabia šeima

Ši istorija nutiko Anglijoje. Jauna moteris pagimdė vaiką, būdama 31-erių. Viskas normalu, kas čia tokio? Tačiau ji susitikinėjo su vaikinu, kuriam mažylio gimimo metu sukako tik 17 metų. Pora teigia: jie myli vienas kitą, jie paprasti žmonės ir nieko nekviečia lįsti į jų santykius. Jaunos mamos teigimu, vaikinas visai patenkintas tėvo vaidmeniu.

Džekas su Katrina pradėjo bendrauti internete ir iš pradžių kalbos apie kažką rimto nebuvo. Vaikino netrikdė pastebimas amžiaus skirtumas, bet palaipsniui pora suartėjo ir metų jau niekas neskaičiavo. Taip išėjo, kad ir draugės gimdymą jam teko priimti savarankiškai. Tačiau Džekas nelaiko savęs nuskriaustu likimo ar apgautu. Šeimos, vaikų ir artimųjų vertę jis supranta puikiai, tėvo vaidmeniu tiesiog žavisi.

Aistringas romanas įgavo apsukas, kažkuriuo metu sienos sugriuvo ir porą įsuko meilės verpetas. Vaikinui buvo tik 16 metų, tačiau jis nesiekė lakstyti nuo žiedelio prie žiedelio, jausmuose buvo įsitikinęs. Moteris pastojo po 7 mėnesių nuo romano pradžios. Tėvais jie nutarė tapti abipusiu susitarimu.

Ir iki šiol savo pavyzdžiu įrodo, kad jų santykiuose nieko nėra nusikalstamo ar nesveiko. O ir kas nusikalstama gali būti tame, kad du pilnai subrendę ir nekvaili žmonės rūpinasi vienas kitu, išsaugojo savo vaiką ir prižiūri jį su visa įmanoma atsakomybe? Kadaise žmonės tuokdavosi ir dar ankstesniame amžiuje, žmonija puikiausiai išgyveno.

Ketrin jau turi 2 vaikus: jos vyresniosioms dukroms 13 ir 5 metai. Džekas neblogai sutaria su jomis, nors į tėvus ir nesisiūlo. Tačiau visi gyvena draugiška šeima. Visi rūpinasi vieni kitais. Vaikinas reikalingas namuose, todėl kuriam laikui nusprendė mesti mokslus. Džekas dirba mašinų taisykloje, namuose atlieka vyriškas pareigas ir sutaria su abiem mergaitėmis, nors jų amžiaus skirtumas ir visai nedidelis.

Kaip taip išėjo, kad Džekui teko dalyvauti savo įpėdinės gimime? Ketrin prisimena, kad nuvyko į miesto ligoninę, kai tik pajuto skausmą. Patyrusi mama reikalavo: jai laikas.

Gydytojai liepė važiuoti jaunuoliams namo. Jie buvo įsitikinę, jaudintis pernelyg anksti. Ketrin nuvyko ten dar kartą, paskui dar. Ir kaskart ją grąžindavo atgal, tvirtindami, kad jai per anksti. Ketrin bandė ginčytis, juk ji jau gimdė du kartus. Tačiau ją išvarė namo 5 kartą. Namuose jai nubėgo vandenys, gimdymas buvo staigus. Vežti į ligoninę buvo nebeįmanoma.

Džekui teko pačiam priimti mylimosios gimdymą vadovaujamam balso iš telefono. Jam aiškino, ką daryti, ir vaikinas susidorojo nepaisant baimės ir jaudulio. Mažylė gimė namų miegamajame. Džekui teko nurengti Ketrin, tuo metu jau pasirodė mažylio galvutė. Dukrelė buvo mėlyna, lyg jai trūktų deguonies, tačiau čia Džekas nepasimetė.

Jis suvyniojo vaiką į rankšluostį, patrynė odą ir ši greitai atsigavo, ėmė verkti ir jauni tėvai su palengvėjimu atsiduso. Ketrin iki šiol negali pamiršti kaip raudojo iš jaudulio ir susižavėjimo. Vaikinas susidorojo su situacija, kurioje alpsta net suaugę vyrai. Net jei jie paprasčiausiai dalyvauja gimdyme, praranda sąmonę vienas po kito, tačiau Džeko tai neliečia. Po tokio išgyvenimo jis tiesiog negali nebūti puikiu tėčiu.

Kol jo bendraamžiai šlaistosi po naktinius klubus, laiptines ir išbando įvairiausias medžiagas, vaikinas augina savo pirmagimę ir daro tai puikiai.

Ji prisipažįsta, kaip nelengva jai buvo įveikti psichologinį barjerą: 14 metų skirtumas tai ne 4. Juk jos anyta vyresnė vos 8 metais. Andžela buvo šoke, įsiuto.

Tačiau viskas susiklostė taip, kaip susiklostė. Džekas iki šiol pasakoja, koks buvo apstulbęs, kai pamatė savo mažylę echoskopijos metu. Ekrane plakanti širdutė pakeitė jį. Ir jam netapo problema išmaudyti kūdikį, pakeisti sauskelnes, jis gali pamaitinti mažylę iš buteliuko. Visi mato, kokiu tėčiu Džekas tapo ir stebisi šiuo faktu.