Author: Daiva

Jai šešeri. Plaukeliai surišti į dvi kasytes, ant suknelės — kiškiai. Ji sėdėjo šalia manęs ir valgė barščius mažu šaukšteliu,

Mes su Gediminu susitikome Vilniuje, kai man buvo dvidešimt treji. Jis buvo ramus, patikimas, juokingas savaip. Tokiu ir liko. Darbas

Praėjusį savaitgalį išleidau 200 eurų per vieną vakarą. Du šimtai eurų — tai beveik pusė mano komunalinių mokesčių, keturios savaitės

Sesuo perėmė mamos laidotuvių organizavimą ir pasakė, kad tai kainavo dvylika tūkstančių. Pasidalijome po pusę. Po metų sutikau moterį iš

Aš visada buvau ta motina, kuri per daug jaudinasi. Tai žinojo visi — giminaičiai, kaimynai, pati Dominyko žmona. Galbūt jie

Telefonas suskambo pusę devynių vakaro kai atseginėjau paskutinę suknelę nuo manekeno. Numeris nepažįstamas — bet balsą atpažinau iš karto. Penkeri

Jei tą sekmadienį būčiau žinojusi kas yra tame aplanke — galbūt būčiau kitaip padengusi stalą. O galbūt iš viso nebūčiau

Paprastas antradienis, šešiolika keturiasdešimt, raktai vis dar šilti rankoje. Lietus barbeno į skėtį, batai paliko drėgnus pėdsakus ant kilimėlio. Galvojau

Gyvename su vyru Algirdu Šilavoto kaime, netoli Prienų. Nedidelis ūkis — bet tikras. Turime vištas, antis, dvi ožkas, kelias avis.

Atvirai sakant, esu pasimetusi. Ir kuo toliau, tuo labiau. Man keturiasdešimt, gyvenu viena, neturiu šeimos — ir, tikriausiai, dabar kaip