Author: Daiva

Mano sūnui yra 25 metai, ir jo mergina neseniai persikėlė gyventi pas mus. Iš pradžių stengiausi būti teisinga — suteikti

Ji tai pasakė ramiai, lyg kalbėtume ne apie namus, kur gyvenau keturiasdešimt metų, o apie spintą, kurią laikas sutvarkyti. –

Sūnus grįžo vėlai, laikrodžio rodyklės jau buvo perkopusios vidurnaktį. Aš sėdėjau svetainėje be šviesos, tiesiog laukiau. Išgirdau, kaip raktas pasisuko

Aš pakeičiau kolegą gretimoje grupėje. Vaikus matau pirmą kartą, tėvus taip pat. Vakarop ateina mama ir iškart sako: — Aš

Nuo vaikystės prisimenu šlapių skudurų kvapą, šepečio girgždėjimą per mokyklos grindis ir mamos pavargusias rankas. Ji dirbo valytoja vietinėje mokykloje

Vaikystėje rytais mane dažnai ruošdavo tėtis. Mama eidavo į darbą anksčiau, o jis likdavo pagrindinis atsakingasis už „vaiko suruošimą“. Dažniausiai

Telefonas suskambėjo trečią nakties. Pabudau ir pajutau, kaip širdis nusirita žemyn — tokie skambučiai retai atneša gerų žinių. Tai buvo

Pradėsiu nuo to, kad visai neseniai norėjau rasti vieną receptą ir paėmiau dukros planšetę, kad patogiai ją pastatyčiau prieš save

Aš visada mėgau kurti pokštus. Kvaila įpročio dalis iš studentavimo laikų — padaryti ką nors netikėto, vaikiškai kvailo, tačiau linksmo.