Atsiradus naujai mokyklos psichologei, sūnus ėmė per daug reikalauti

Štai ir iki mūsų mokyklos atskriejo nauji madingi vėjai, tokie kaip nuolatinė psichologinė pagalba vaikams, net jei jos ir nereikia. Psichologė pas mus buvo ir anksčiau, tačiau ji pernelyg nesišvietė.

Kartą per trimestrą atlikdavo nekaltą testavimą, galėdavo suteikti atinkamą konsultaciją, kai to ateidavo tėvai ir mokytojai. Tačiau prieš šių mokslo metų pradžią ji išėjo. Arba jos paprašė.

Ir jos vietą užėmė jauna uoli psichologijos fakulteto absolventė. Nežinau, ar ji pati atlieka „visų bačkų kamščio“ vaidmenį, ar tai direktoriaus iniciatyva, tačiau jos liepsnojanti veikla atneša tik žalos.

Vyresnysis mūsų sūnus perėjo į 8 klasę ir visais tempais pergyvena brendimą. Mums ir iki to su juo buvo nelengva, bet kažkaip susitvarkydavome, rasdavome kompromisus. O dabar nors šiaurės poliuje slėpkis nuo begalinių reikalavimų ir manipuliacijų.

Ir viskas dėl Neringos Videikaitės, mūsų psichologės. Ji reguliariai veda kažkokias ypatingas klasės valandėles mūsų vaikams, kurių metu įteigia, kad tėvai juos spaudžia ir užgožia.

O paskui pasakoja, kaip kovoti su psichologine prievarta. Aš taip supratu, negerbiama Neringa Videikaitė jai priskiria beveik viską.
Taipogi ši psichologė atlieka krūvas testų, pagal kurių rezultatus gaunasi, spėkite kas? Teisingai! Giliausios psichologinės traumos, kurios turbūt gydomos leidžiant absoliučiai viską.

To daryti mes niekaip negalime. Nors mūsų paaugliukas iš visų jėgų zyzia, tranko duris. Žodžiu, daro viską, kad mes pasiduotume ir imtume tenkinti visus jo įgeidžius.

Reikia pasakyti, nuo bendravimo su Neringa Videikaite jo reikalavimai peržengia visas ribas. Pavyzdžiui, sūnus reikalauja, kad skirtume jam atskirą kambarį. Dabar jis juo dalijasi su mūsų jaunesniuoju sūnumi.

Neva jo dvasinei pusiausvyrai gyvybiškai būtina asmeninė erdvė. O kadangi jos nėra, tai sūnaus psichikai greitai nutiks kažkas negero ir kalti būsime mes.

Mums su vyru jau greitai stogas nuvažiuos! Bandėme išaiškinti sūnui, kad mes kol kas neturime galimybės išpildyti jo pageidavimo, kadangi gyvename 2 kambarių bute. Kur perkelti jaunesnįjį sūnų? Bene į virtuvę?

Į tai mūsų vyresnėlis kaip savaime suprantamą dalyką pasiūlė: „Pasiimkite mažių pas save arba pirkite didesnį butą!“ Mūsų su vyru kambarys labai mažas.

Be to, mes manome, kad vaikai ir suaugę turi gyventi atskiruose kambariuose. Manau, nereikia aiškinti, kodėl. Su gyvenamojo ploto didinimu irgi ne viskas taip paprasta.

Mes taupome, tačiau tai vyksta lėtai. Tačiau mūsų paauglys nieko nenori girdėti. Jam nors iš kišenės ištrauk asmeninę erdvę. Tiesa, tai ne vienintelis jo reikalavimas.

Grasindamas psichologiniais sutrikimais, sūnus taipogi prašo žaidimų kompiuterio. O tai jo dabartinis tik namų darbams tetinka.
„Be pilnaverčio poilsio smegenys blogiau dirba ir paskui ištinka nerviniai priepuoliai!“ – taip jis argumentuoja savo troškimą. Iškart jaučiasi Neringos Videikaitės įtaka. Vyresnėlis anksčiau nenaudojo tokių išsireiškimų.

Šio noro mes irgi neįgyvendinome. Nereikalingų pinigų pas mus nėra. Ir išvis, argi kompiuteriniai žaidimai – tai normalus poilsis? Atvirkščiai, ilgos valandos šaudynių ir muštynių tik užteršia smegenis ir išbalansuoja psichiką.

Be to, sūnus turi tam tikrų problemų su pažangumu. Ir jei mes jam nupirksime šį brangų žaisliuką, jis išvis užmes mokslus. Todėl jam geriausias poilsis – pasivaikščiojimai gryname ore į sportas. Nuo tokios veiklos smegenys labai gerai persikrauna.

Tačiau mūsų vyresnėlis, cituodamas tą nevykėlę psichologę, atsako, kad vienintelis teisingas poilsio būdas – tas, kurį pasirenki pats. O ne tas, kurį tau primetė. Ir tokie ginčai pas mus kiekvieną mielą dieną!

Neringos Videikaitės darbu nepatenkinti ir kiti tėvai iš mūsų klasės. Skundai lyg nukopijuoti: nepamatuoti prašymai, ginčai, šantažas nerviniais priepuoliais ir kitais sutrikimais.

Negi ta psichologė ir mokyklos vadovybė nesupranta, kad ši veikla netinkama? Ir tokie metodai visiškai neveikia santykių stiprinimui tarp vaikų ir tėvų.

Reikia užsiimti realiomis problemomis, o ne šita nesąmone. Mes jau ruošiamės rašyti skundą ir reikalauti šios paauglių gynėjos atleidimo.
Tiesa, nesame įsitikinę, kad tai suveiks. Juk jei ji plauna vaikams smegenis, reiškia, to kažkam reikia. Tačiau kokiu tikslu, vėlgi nesuprantame. Nieko, mes tikrai sugalvosime, kaip užbaigti šį psichologinį kenkimą.

Vienas tėvas pokalbių programėlėje pamėtėjo tokią idėją. Reikia pasiūlyti Neringai pačiai apmokėti mūsų vaikų reikalavimus. Žinoma, visus.

Atrodo, žmogus pajuokavo, tačiau man šita mintis kelintą dieną neduoda ramybės. Įdomu pamatyti psichologės reakciją po tokio pasiūlymo. Esu įsitikinusi, ims mekenti ir išsisukinėti, kaip visada elgiasi tokie aršūs patarėjai.