Kalankė – chirurgas be skalpelio. Gyvybės augalas
Daugeliui žmonių kambarinių augalų auginimas tampa įdomiu hobiu, kuris teikia ne tik malonumą, bet ir naudą. Juk daugelis augalų atlieka ne tik dekoratyvinę funkciją, bet ir turi gydomųjų savybių.
Vienas ryškiausių šios grupės atstovų yra kalankė. Šiuo metu augalų augintojai gali rinktis iš daugybės šio augalo rūšių, kurios taps puikiu palangės papuošimu. O kad galėtumėte juos naudoti dar ir sveikatos gerinimui, verta susipažinti su gydomosiomis kalankės savybėmis ir jų panaudojimo būdais.
Kalankės rūšys
Visų pirma reikia pažymėti, kad ne visi kambariniai augalai turi gydomųjų savybių. Norėdami pasinaudoti kalankės nauda, turite iš anksto susipažinti, kurios rūšys tam tinkamos. Iš viso yra daugiau nei 200 šios kultūros rūšių.
Gamtoje šį augalą galima rasti regionuose, kuriuose vyrauja atogrąžų ir subtropinis klimatas. Tačiau ne visos rūšys tinkamos auginti namuose. Be to, ne visos kalankės rūšys yra gydomosios. Jei norite šį augalą naudoti liaudies medicinoje, atkreipkite dėmesį į šias rūšis:
- Kalankė Degremona
- Plunksninė kalankė
Šios dvi rūšys išoriškai yra panašios. Joms būdinga tai, kad augdamos jos suformuoja daug atžalų, kurios kaupiasi tarp dantytų lapų kraštų.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad abiejų rūšių lapų plokštelės yra išsidėsčiusios viena priešais kitą. Visgi jos turi ir tam tikrų skirtumų:
- Plunksninė kalankė pasižymi žaliomis lapų plokštelėmis, kurios turi melsvą atspalvį. Jų forma – ovali, o galai – smailūs.
- Kalankė Degremona rūšis turi trikampio formos, pailgas lapų plokšteles, kurios tarsi yra „sulankstytos“ per vidurį.
Jei įsižiūrėsite atidžiau, pamatysite, kad iš viršaus jos yra žalios spalvos, o apačioje turi violetinius taškelius. Dėl šios savybės ši rūšis liaudyje vadinama „krokodilu“. Tuo pačiu metu kalankė yra gerai žinoma dėl savo naudingųjų savybių.
Dėl savo gydomųjų savybių augalas yra labai vertinamas liaudies medicinoje. Todėl jis dažnai vadinamas „namų gydytoju“ arba „gyvybės medžiu“, taip pat „kambariniu ženšeniu“.
Kalankės naudingosios savybės
Kalankė yra vertinama liaudies medicinoje dėl to, kad joje yra daug vertingų medžiagų, tokių kaip:
- Taninai
- Kalcis
- Fermentai
- Polisacharidai
- Varis
- Organinės rūgštys
- Silicis
- Magnis
- Geležis
- Vitaminai
- Manganas
Vertingiausia šio augalo dalis – sultys. Plunksninė kalankė ir Degremona išsiskiria tuo, kad beveik 90% jų sudaro skystis. Todėl liaudies gydytojai augina šiuos augalus ir naudoja jų sultis, kurios turi platų pritaikymo spektrą. Augalo sudėtis leidžia panaudoti sultis įvairiais būdais:
- Uždegimams mažinti
- Kaip antibakterinę priemonę
- Žaizdų gijimui pagreitinti
Kalankės sultys naudojamos ne tik liaudies medicinoje, bet ir tokiose srityse kaip oftalmologija, chirurgija, odontologija, ginekologija. Viena pagrindinių šio augalo savybių yra gebėjimas padėti gydyti žaizdas. Jos veikimas ne tik dezinfekuoja, bet ir pašalina negyvas audinių ląsteles. Dėl šios priežasties kalankė vadinama „chirurgu be skalpelio“.
Farmacijos pramonė aktyviai naudoja šį augalą tepalų gamybai. Suderintas su augaliniais riebalais, kalankės ekstraktas pasižymi plačiu poveikiu. Natūralia forma arba kaip vaistinis preparatas, kalankės ekstraktas turi šias naudingas savybes:
- Odontologijoje: naudojamas periodontito, gingivito ir stomatito gydymui. Sultis galima naudoti vietoje, nes jos padeda mažinti uždegimą ir greitina dantenų gijimą.
- Ginekologijoje: sultys ir tepalai rekomenduojami žaizdelių gydymui, taip pat audinių įplyšimams po gimdymo.
- Oftalmologijoje: preparatai naudojami įvairių ligų, tokių kaip keratitas, erozijos, blefaritas, konjunktyvitas, akių traumų ir nudegimų gydymui.
- LOR ligos: kalankoė tinkama kaip profilaktinė priemonė ir gydymui peršalimo ar gripo metu.
- Dermatologijoje: gydomi furunkuliozė, egzema, aknė, psoriazė.
Gydomosios priemonės iš kalankės
Gydomuosius preparatus galima pasigaminti ir namuose. Naudojamos ne tik sultys, bet ir kitos augalo dalys. Iš jų galima gaminti:
- Ekstraktus
- Užpilus
- Tepalus
Šiems tikslams geriausia naudoti brandų augalą. Prieš pradedant lapų rinkimą, augalą reikia tinkamai palaistyti ir patręšti prieš 7-10 dienų. Žaliava turi būti kruopščiai nupjauta aštriu peiliu arba skalpeliu, kurie yra dezinfekuoti.
Tuomet lapų plokštelės nuplaunamos, nusausinamos ir laikomos šaldytuve 7 dienas. Po to galima naudoti žaliavą įvairių gydomųjų priemonių gamybai, kurios plačiai naudojamos liaudies medicinoje.