Norėjau padėti mamai, kuri pastaraisiais metais jautėsi itin vieniša, ir pervežiau ją į savo namus, bet dabar suprantu, kad padariau didelę klaidą

Nenorėčiau sakyti nieko blogo apie savo mamą, nes ši moteris iš tikrųjų padarė daug gero per savo gyvenimą, o vienintelė jos problema yra ta, kad ji jau labai sena ir jai reikia reguliarios priežiūros.

Įdomiausia tai, kad aš jai gimiau, kai mamai jau buvo trisdešimt devyneri metai, nes visus kitus metus ji skyrė savo karjerai ir apie vaikus beveik negalvojo.

Kai netekome tėvo, mamai teko gyventi vienai dideliame bute, tačiau ji tikrai nenorėjo kurti šeimos su kitu žmogumi ir manė, kad geriau gyvens viena iki gyvenimo galo.

Kartais ji palaikydavo pokalbius su kaimynais, kurie gyveno šalia jos, tačiau tai vykdavo labai retai, nes kaimynai atvykdavo į kaimą tik vasaros atostogoms, o rudenį išvažiuodavo į miestus.

Mamai tekdavo užsiimti įvairiais namų darbais, kad išsklaidytų savo vienatvę, tačiau matėsi, kad ji jau beveik atprato bendrauti su žmonėmis. Įdomu tai, kad jos kaime dažnai nėra elektros, todėl mama net neturi galimybės reguliariai žiūrėti serialų per televizorių, ir iki neseniai aš nežinojau, kaip jai galėčiau padėti.

Galiausiai nusprendžiau parduoti jos būstą ir pervežiau ją pas save, bet visiškai nesitikėjau, kad atvykusi ji pradės nustatinėti savo taisykles mano namuose.

Mane tai labai erzino, nors anksčiau sakiau, kad svečiuose ji gali jaustis kaip namuose. Labiausiai nustebino, kad mama tiesiog neišleidžia šluotos iš rankų, lyg neturėtų kuo kitu užsiimti, tik valymu.

Mano namuose visada buvo švaru, ir pats mėgau tvarkytis, be to, mes su žmona Rūta esame įpratę dalintis namų ruošos darbais. Dar neseniai mama pradėjo priekaištauti savo marčiai dėl to, kad ji nesitvarko taip dažnai, kaip mama norėtų, tačiau jei jai tai nepatinka, kam lįsti į svetimą gyvenimą?

Daug kartų kalbėjomės su Rūta apie tai, ir pastaruoju metu ji tiesiog maldavo mane rasti sprendimą dėl uošvės, nes kartu su ja gyventi buvo tiesiog neįmanoma.

Iš vienos pusės aš ją suprantu, nes niekam nepatinka, kai jam bandoma primesti svetimą nuomonę ar ko nors mokyti, tačiau vis dėlto reikia gerbti mano mamą.

Kartais jos pretenzijos būdavo tokios absurdiškos, kad mama tiesiog bardavo žmoną dėl to, kad indus spintelėje sustatė „ne taip“ kaip ji norėtų.

Man jokių priekaištų ji neturėjo. Tiesiog tikėjausi, kad laikui bėgant viskas pasikeis, ir mano mama sugyvens su žmona, tačiau deja, viskas įvyko priešingai.

Buvo aišku, kad ji taip elgiasi dėl savo amžiaus ir jei nieko nesiimsiu artimiausiu metu, mama pradės primetinėti savo taisykles ir man. Aš neketinu to leisti.

Daugeliui vyrų patinka, kai jų mamos net senatvėje juos globoja, ruošia skanų maistą, palaiko namus švarius ir skalbia drabužius. Man tai taip pat patinka, tačiau jau pavargau tai kęsti, todėl po paskutinio atvejo mes galutinai susipykome.

Aš užmigau po vidurnakčio ir neturėjau jėgų kalbėtis su mama. Tikėjausi, kad tuo metu ji jau miegojo ir daugiau nenorės manęs trukdyti. Pasiūliau žmonai atsigulti kartu ir vos tik užsnūdome, mama staiga atidarė mūsų kambario duris, lyg norėdama mus užklupti netinkamu momentu.

Buvo akivaizdu, kad ji tai darė tyčia, nes atidariusi duris ir nieko įtartino nepastebėjusi, tyliai pasakė, kad ieško savo vaistų, bet nežino, kur jie yra.

Nuo to laiko mūsų kambarį nuolat užrakinau, kad nepageidaujami svečiai nesikištų į mūsų asmeninį gyvenimą.

Tačiau mama tuo neapsiribojo ir nuolat pas mus vesdavosi savo draugę, kuriai kalbėdavo, kokie mes blogi žmonės, nes visai jos neklausome ir nesileidžiame į širdžiai mielus pokalbius.

Aš jų pokalbių neklausiau, nes turėjau daug darbo, ir nenorėjau leisti laiko tuštiems plepalams su mama ir jos drauge, tačiau vieną kartą nusprendžiau jų pasiklausyti iš gretimo kambario. Galbūt mamai atrodė, kad aš jau miegu, bet atsižvelgiant į tai, kad durys buvo pravertos, viską girdėjau.

Pasirodo, mama manė, kad aš nuo jos viską slepiu ir laikausi, nes ant mūsų šaldytuvo yra spyna! Įdomiausia tai, kad ji pamiršo, kad turi atskirą šaldytuvą su visais produktais. Be to, Rūta jai atrodė netvarkinga, nes ji neplauna grindų kasdien ir nuolat gadina produktus, nes „normaliai gaminti nemoka“.

Aš niekada nesutikau su tokiais kaltinimais, nes man visada patiko Rūtos maistas, o jei mamai netinka, ji gali gaminti atskirai, nespausdama savo norų kitiems.

Tą dieną nusprendžiau jai nieko nesakyti, kad išvengčiau ginčų, nes tikėjausi, kad geriausia būtų ramiai pasikalbėti ir išspręsti situaciją. Galbūt mama taip kalbėjo ne iš blogų paskatų?

Labiausiai įskaudino tai, kad per kelias savaites gandai apie mūsų šeimą pasklido po visą gatvę, todėl kiekvieną kartą išeidamas anksti ryte pajusdavau žmonių panieką, lyg būčiau tironas, kuris neleidžia ramiai gyventi žmonai ir motinai.

Kartą į mūsų namus net atėjo kažkokia komisija, kuri paaiškino, kad sprendžia senolių ir neįgaliųjų problemas. Turbūt kas nors mūsų šeimą apskundė, nes pasiklausius mamos pasakojimų, galima būtų pamanyti, kad aš ją mušdavau!

Net mama pasakė, kad nori pailsėti ir užsidarė savo kambaryje, nes nenorėjo bendrauti su komisijos nariais.

Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik parodyti jiems savo namus ir leisti apžiūrėti mamą, kad įsitikintų, jog jokio smurto nėra. Po apžiūros jie suprato, kad skundas buvo netikras ir atsiprašė, kad be leidimo įsibrovė į namus. Tačiau su mama laukė labai rimtas pokalbis, nes nesupratau jos poelgio.

Galų gale nusprendžiau perkelti mamą į senelių namus ir pasakiau jai tiesiai, kad daugiau nebegaliu pakęsti jos elgesio, nes ji sugadino visų aplinkinių gyvenimą, trukdydama ramiai gyventi.

Žinoma, visi mamos pažįstami, kurie gyveno šalia, skundėsi, kad neturiu teisės taip elgtis su savo motina, tačiau manau, kad jei jie patys pabandytų su ja praleisti bent kelias dienas, suprastų mane. Tikiu, kad mamai bus daug lengviau senelių namuose, kurie kartu yra ir sanatorija.