Ačiū močiutėms ir seneliams, kurie padėjo mums prižiūrėti vaikus!

Jie – stebuklingas išsigelbėjimas tėvams!

Būti močiute ir seneliu – labai sunku.

Jūs taip nuoširdžiai triūsiate, kad užaugintumėte savo vaikus, pagaliau išleidžiate juos į suaugusiųjų gyvenimą ir tikitės laisvės.

Bet bum – ir jūs tampate močiute ar seneliu.

Dabar pas močiutes ir senelius žymiai daugiau pareigų: nuo priežiūros iki finansinės pagalbos.

Bet vyresnioji karta dažnai serga ir kartais dėl sveikatos negali pasirūpinti anūkais taip, kaip to norėtų.

Tinklaraštininkė Šani Brusi papasakojo savo istoriją apie močiučių ir senelių dalyvavimą jos vaikų auklėjime.

Mūsų šeimoje vaikams pasisekė, kad šalia jų yra dvi poros močiučių ir senelių. Iš tiesų mes gyvename kitapus gatvės nuo mano tėvų. Mes specialiai įsikūrėme šalia.


Mums su vyru po 30 metų ir mes turime 4 vaikus. Mūsų tėvai dabar jauni seneliai ir močiutės, ir jie patys vis dar dirba pilnu etatu, todėl mes gerbiame jų ribas.


Bet mes visada žinome, kad galime pasikliauti jais. Mes labai dėkingi už pagalbą ir nuoširdžiai džiaugiamės jų dalyvavimu mūsų vaikų gyvenime. Tai palaiminimas, kurį gauna ne visi vaikai.


Kiekviena šeima skirtinga. Bet aš noriu pasakyti visiems seneliams ir močiutėms, kurie rūpinasi anūkais: „Ačiū iš visos širdies už jūsų pagalbą!“

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.

You cannot copy content of this page