Anyta įsiprašė atostogauti su mumis, o paskui zyzė, kad savo neteisingu poilsiu sugadinome jai atostogas

Iškart žinojau, kad imti anytą su mumis atostogauti – labai bloga idėja, tačiau vyras reikalavo, o man nepakako atkaklumo jį perkalbėti.

Tiesiog susiklostė tokia situacija, kad nesinorėjo eilinį kartą gadinti vyrui nervų. Prieš 3 mėnesius mirė jo tėvas. Ir jis, ir anyta labai sunkiai tai išgyveno.

Aš prieš daug ką užmerkiau akis, pavyzdžiui, kad jis beveik apsigyveno pas anytą. Tiksliau, nakvoti grįždavo namo, bet po darbo važiuodavo pas mamą, kur stypsodavo iki nakties.

Man tai nepatiko, tačiau supratau, kad tai tiesiog toks periodas, jie neteko artimo žmogaus, jiems norisi dalintis šiuo skausmu, o anytai nejauku vienai vakarais.

Mano ir anytos santykiai buvo neutralūs, mes su ja paprasčiausiai netrukdėme viena kitai gyventi. Ypatingai šiltų jausmų tarp mūsų nebuvo, bet į jos sielvartą žvelgiau supratingai.

Tačiau kai vyras pareiškė, kad mama nori vykti su mumis atostogauti, mano viduje viskas užvirė. Aš prisiklausiusi, kaip anyta įpratusi atostogauti, todėl jokio noro vykti su ja nejaučiau, apie ką ir pasakiau vyrui.

Jis mane patikino, kad problemų nebus, o mamai skubiai reikia prasiblaškyti ir pakeisti aplinką, kitaip ji įpuls į depresiją ir bus tik blogiau. Siūliau vyrui apmokėti atskirą kelionę anytai, o ne temptis ją kartu, tačiau ji reikalavo būtent vykti kartu.

Kad nedidinčiau konfliktų šeimoje, teko nusileisti, nors ir supratau, kad atostogos dabar tikrai eisis ne pagal tą planą, kurį buvome sau užsibrėžę.

Taip ir nutiko. Nuo pat pirmos dienos viskas ėjosi ne taip. Anytai skubiai reikėjo prie jūros, nors po kelionės visi jautėsi pavargę, bet jai reikia.

Galiausiai ji atsigrūdo į pliažą per pačią saulėkaitą, jai pašoko spaudimas ir visą vakarą mes lakstėme aplink ją, nešiodami vandenį, dubenį, šlapią rankšluostį ir tabletes.

Sekančią dieną mes praleidome viešbutyje, nes anytai vis dar svaigo galva. Tik vakare išsiruošėme į restoraną, kad sužinotume neturį skonio: anytai mūsų pasirinkimas nepatiko.

Trečią dieną pas mus pagal planą buvo ekskursijos, tačiau anyta reikalavo eiti į pliažą. O mums gulėjimas visą dieną saulėje nėra poilsis, todėl pasiūlėme jai tiesiog eiti be mūsų.

Anyta pasipūtė ir išvažiavo su mumis, turbūt tam, kad savo rūgščia mina gadintų mums nuotaiką. Dievaži, lyg vaiką būtume pasiėmę!
Tai jai karšta, tai kojos pavargo, tai nuobodu, tai reikia į tualetą. Ji mus paprasčiausiai išnervino, o kai pradėjau piktintis, anyta įgėlė, kad pliaže tokių problemų nebūtų.

Tačiau daugiau nesiruošiau keist mūsų planų, davusi anytai teisę rinktis. Ji pilnai galėjo eiti į pliažą be mūsų, tačiau pasirinko su skundais ir aimanomis tampytis su mumis po ekskursijas ir keliones.

Į atostogų pabaigą jau išmokau tiesiog ignoruoti pastoviai nepatenkintą anytos bambėjimą, jis ėjo fone, kaip radijas. O vyras periodiškai vėlėsi su ja į diskusijas.

Kai grįžome namo, anyta manė reikalinga išsakyti mums savo nepasitenkinimą. Neva mes neteisingai ilsimės, reikėjo daugiau laiko leisti pliaže, o ne bastytis velniai žino kur.

– Kam aš ėmiau atostogas? Visą poilsį man sugadinote! – įširdusi leptelėjo anyta.

Čia jau mano vyras neištvėrė. Aprėkė mamulę pagal pilną programą. Išsakė viską, ką labai norėjau anytai išsakyti aš, net ant dūšios lengviau pasidarė. Mama supyko ant sūnelio už tokius žodžius, išvadino egoistu ir kvailiu, po ko galiausiai išsiskyrėme su įgrisusia per dvi savaites anyta.

Man apmaudu dėl vyro: jis juk norėjo kaip geriau, stengėsi įtikti mamai. Nenorėjau jo pribaigti savo „sakiau, kad taip bus“. Juolab pati aš pailsėjau neblogai, kai išmokau ignoruoti anytą.

Tikiuosi, kad tai buvo pirma ir paskutinė bendrų atostogų su vyro mama patirtis. Antrą kartą šito nervų tampymo galiu ir neištverti.

You cannot copy content of this page