Anyta paprašė užmokesčio už „auklės darbą“

Daugelis merginų svajoja rasti turtingą ir perspektyvų vyrą, bet tai tikrai ne apie mane. Mano pirmuoju išrinktuoju tapo paprastas vaikinukas iš kaimo, kurį įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Tarp mūsų užsimezgė romanas, o po metų tapau jo žmona.

Po iškilmių persikėlėme pas vyro motiną, kadangi lėšų buto nuomai, o juolab pirkimui nebuvo. Maniau, kad santykiai su ja bus geri, tačiau bendros kalbos rasti taip ir nepavyko.

Maistu ši moteris dalintis nesiruošė, kaip ir atlikti namų ruošos. Todėl be darbo dar buvau priversta gaminti visai šeimai ir tvarkyti kiekvieną kampelį.

Ir kol aš ariau ištisas dienas, anyta užsiėmė savo „svarbiais“ reikalais. Gėrė alkoholį, žiūrėjo televizorių ir negatyviai apkalbinėjo mane su savo bičiulėmis.

– Mano marti Aistė tinginiauja ištisas dienas. O aš priversta plušti, kol ji su savo draugais linksminasi.

– O tu nežinai, kad meluoti negerai? Mes juk visą laiką čia sėdime, o Aistė už tave dirba.

Šis pokalbis neilgam sutramdė vyro mamą ir ji nustojo nuolat mane aptarinėti. O po poros mėnesių sužinojau apie nėštumą. Gimus mūsų gražuolei dukrelei, ant mano pečių atgulė dviguba atsakomybės našta, todėl kad padėti su mažyle anyta atsisakė.

– Aiste, tu pagimdei, reiškia, tai tavo rūpestis,- sakė ji.

Po kelerių metų į pasaulį atėjo mano sūnelis, tačiau vyro motina toliau tvirtino, kad nors retkarčiais skirti laiko namų ruošai ir anūkams ji neprivalo.

O kai mes nusipirkome nuosavus namus, ji pas mus pasidarė dažnas svečias. Nebuvau sužavėta, tačiau nieko negalėjau padaryti.

– Išvis aš ne pas tave, o pas anūkus ateinu, todėl turėk pagarbos.

Puikiai žinojau, kad tai tik dingstis, juk ypatingos meilės mano vaikams ji nejautė nuo jų gimimo, o pas mus vaikščiojo dėl nemokamo maisto.

Ir štai prieš mėnesį gavau darbo pasiūlymą viename restoranėlyje. Apsidžiaugiau, kadangi vaiko priežiūros atostogos ėjo į pabaigą.

Iškilo klausimas dėl auklės vaikams ir čia vyras pasiūlė savo mamos kandidatūrą. Vis tiek ji pastoviai ateina į mūsų namus ir gali leisti laiką su anūkais. Ji sutiko su mūsų prašymu.

Viskas buvo gerai iki vieno momento, o tiksliau pasakius, dienos, kai aš gavau atlyginimą. Džiugi grįžau namo ir išgirdau riksmą.

– Aiste, manau, laikas atsiskaityti už nelengvą mano darbą.

Iš pradžių nesupratau, apie ką kalbama, bet kai suvokiau, ko nori anyta, tiesiog netekau amo. Mokėti atsisakiau, todėl ji demonstratyviai atsistojau ir išėjo.

Nuo tada mes nutraukėme bendravimą, o vyro motina vėl pradėjo pasakoti kaimynams, kokia aš bloga marti.

You cannot copy content of this page