Apgaudinėjau žmoną su kita be jokios gėdos. Tačiau po vieno likimo smūgio suvokiau, kaip sugrioviau gyvenimą savo rankomis

Turėjau paprastą šeimą ir paprastą gyvenimą. Santuokoje gyvenome jau 7 metus.

Turėjome sūnų, tačiau, kaip tai dažnai būna, aistra ir jausmai su laiku užgeso ir aš ėmiau dairytis į šalis. Net susiradau meilužę, daug laiko praleisdavau su kolege iš darbo.

Spėjau, kad žmona įtaria apie mano romaną už šeimos ribų, tačiau ji niekaip neišsidavė, elgėsi kaip paprastai, tik tapo liūdnesnė. Maniau palikti žmoną, tačiau nespėjau. Grįždamas iš darbo, patekau į avariją, į mano mašiną rėžėsi visureigis. Aš išlėkiau iš mašinos, išgyvenau per stebuklą, tačiau nebegalėjau vaikščioti. Dėl stuburo pažeidimų man paralyžiavo apatines galūnes.

Po šių įvykių mano meilužė išgaravo. Netekęs galimybės vaikščioti savomis kojomis, puoliau į depresiją ir net galvojau apie tai, kaip nutraukti gyvenimą. Iš šios būsenos mane ištraukė žmona.

Julija, su kuria aš taip niekšiškai elgiausi, nemetė manęs, ji mane palaikė ir įkvėpė optimizmo. Būtent ji padėjo man įsisavinti naują profesiją, kad galėčiau dirbti iš namų. Ji savo meile man grąžino tikėjimą gėriu. Man labai gėda, kad taip elgiausi su ja.

Jaučiu, kad avarija buvo Dievo bausmė, kad aš atkreipčiau dėmesį į tai, ką aš išties branginu.