Aš pasiūliau vyrui įsisūnyti berniuką, kurį pagimdė ir metė jo meilužė…

Mūsų šeima labai tvirta, du vaikai – dvi mergaitės, mūsų tėtis tiesiog be galo myli savo princeses, jis jas lepina, jos su juo daugiau dalijasi, nei su manimi.

Aš labai myliu vyrą, o jis mane, bet aš ėmiau pastebėti, kad jis pastaruoju metu kažko rimtai susikrimtęs, tapo nervingas, kartais galėdavo aprėkti vaikus.

Aš negalėjau suprasti, kame reikalas, o kai paklausiau vyro, tai jis man atsakė:

„Aš turiu didelių problemų darbe“.

Tačiau laikas bėgo, o mūsų namuose netapo geriau, ir tik aš nusprendžiau pasikalbėti su vyru, kai suskambo telefonas ir moteris man pasakė:

„O jūs žinote, kad jūsų vyras turi antrą šeimą? Jis ten turi sūnų Liną.“

Ir moteris padėjo ragelį.

Aš negalėjau patikėti tuo, kad mano vyras mane išdavė, aš negalėjau sulaukti jo iš darbo, ir kai jis grįžo, aš pas jį tiesiai paklausiau:

„Mielasis, o kas toks yra Linas?“

Vyras nesitikėjo tokio klausimo iš manęs, jis pradėjo kažką sakyti, tačiau aš nieko negalėjau suprasti. Ir tada aš jam pasakiau, kad jei jis dabar man nepapasakos tiesos, tai aš ją sužinosiu pati.

Tada vyras pasakė, kad prieš tris metus jis užvedė romaną darbe su jauna mergina.
Ji pastojo, tačiau mano vyras jai pasakė, kad pasidarytų abortą, kad jis nesiruošia mesti savo šeimos, tačiau ji nusprendė prisirišti mano vyrą vaiku.

Aš negalėjau patikėti, kad visa tai vyksta man…
Kartą aš susitikau su drauge, su kuria nesimačiau po universiteto baigimo, ji dirbo vaikų namuose.
Mes ėjome su ja ir nusprendėme užeiti į kavinę, ir aš pamačiau, kaip mano vyras sėdi šalia mažo berniuko, aš supratau, kad tai ir yra mano vyro sūnus.

O mano draugė pasakė man:

„Štai našlaitis, turintis gyvus tėvus“.

Ir ji man papasakojo, kad berniuko mama jo atsisakė, ji ištekėjo ir išvažiavo gyventi į kitą šalį, o tėvas turi savo šeimą, taip ir išeina – tėvai gyvi, o vaikas našlaitis.

Mes su drauge pasėdėjome, paskui ji išėjo, o aš atsistojau, priėjau prie vyro ir paklausiau:

„Brangūs mano vyrai, o ne laikas jums grįžti namo?“

Berniukas pažvelgė į mane ir aš pamačiau jo akyse baimę, nesupratimą, o kai aš nusišypsojau, tai jis pravirko, pribėgo prie manęs, apkabino ir pasakė:

„Mamyte, aš žinojau, kad tu mane pasiimsi namo!“

Aš jį apkabinau ir supratau, kad daugiau niekam nebeatiduosiu. Greitai mes įsisūnijome mažylį, dabar turime tris vaikus, mergaitės labai pamilo Liną. O šis berniukas dabar laimingiausias vaikas pasaulyje.

Aš susitikau su Lino močiute, ir ji man papasakojo, kad jos dukra niekada ir nemylėjo mano vyro, o berniuko ir išvis nekentė.
Užtai dabar mūsų sūnus turi tėvus, kurie jį labai myli.

Aš manau, kad pasielgiau teisingai, kad mano vyro sūnus nuo kitos moters gavo šeimą, kuri jį myli.
Negali vaikai būti našlaičiais turėdami gyvus tėvus, tai didelė nuodėmė.