Benamė katė neklysdama nustatė, kam patikėti savo kačiukus

Kartą dar vasarą Kvebeko gyventoja, vardu Liziana, pastebėjo, kad pas ją pradėjo lankytis valkataujanti katė su neįprastai gražiu juodu kailiu. Gyvūnėlis atrodė alkanas ir moteris pradėjo palikti jai dubenėlį su maistu ir vandeniu. Katė dėkinga murkė, tačiau į rankas nesileido ir į namus nėjo – ji turėjo kitą planą.

Tai katė Usagi jau dabar. Matote, kaip gudriai prisimerkusi?

Katė ateidavo į svečius pas Lizianą visą vasarą ir toji tik rudenį pastebėjo, kad gyvūnas per storas. Ji padarė teisingas išvadas ir dėdavo nėščiai katei daugiau maisto. Usagi, kaip pavadino juodąją gražuolę Liziana, vis dar pabrėžtai laikėsi distancijos. Ir net kai atsivedė kačiukų, vis tiek nekeitė įpročių, kol nepraėjo dar mėnuo.

O paskui ryte Liziana pamatė štai tokį vaizdą.

Penkios mažos juodos mamos kopijos ir viena dovana nuo tėčio-katino. Suprantate, taip? Iš pradžių katė Usagi tikrino Lizianą, pratino ją prie šėrimo, įsitikino būsimų namų patikimumu. Paskui pastojo, kad spėtų pagimdyti kačiukus iki rudeninių šalčių, o kai tie paaugo – atvedė juos pas gerą moterį. Mažyliams reikalingi namai, komfortas ir jaukumas.

Stebuklingu būdu gatvės kačiukai, kurie aiškiai pirmąkart atsidūrė taip arti žmogaus, labai greitai nustojo bijoti ir noriai ėjo ant rankų. Mama-katė juos iš anksto išmokė, ne kitaip!

Ši šeimynėlė dar po mėnesio. Pažiūrėkite, kokie gražuoliai išaugo!
Sumanią katę Liziana nusprendė pasilikti sau, tačiau dėl visa ko sterilizavo – kačiukai gerai, bet daugiau nereikia. Ir taip pakako rūpesčių, kur apgyvendinti pirmuosius.

You cannot copy content of this page