Irmantas po daug metų sužinojo, kad jo mokyklinė meilė Ina pateko į avariją. Jis nusprendė ją aplankyti, tačiau po pirmųjų Inos žodžių neteko žado

Ji gražuolė. Plaukai žibėjo variu. Rudos akys… O jis save laikė vidutinybe. Mylėjo ją nuo 5 klasės, tačiau (laikydamas save nevertu) nei žodžiu, ne užuomina neparodė savo jausmų. Slėpė savo jausmus po perdėtu abejingumu…

Mokykla pralėkė nepastebimai. Štai ir kariuomenėje atitarnauta. Jausmai klasiokei beveik pamiršti. Motina surengė šventę sūnaus grįžimo proga. Svečių buvo daug.

Savaime aišku, dalyvavo ir draugas Šarūnas. Kartu su juo ir išėjo į balkoną, pasikalbėti. Juk tiek laiko nesimatė. Šaras papasakojo apie klasiokus. Užėjo kalba ir apie Iną.

– Prieš metus jie su tėvu pateko į autokatastrofą. Ina dabar juda neįgaliojo vežimėliu. Atrodo, operacija, tik detalių nežinau. Tu juk, Irmi, jai patikai. Per išleistuves prisipažinau jai jausmuose, o ji mane atstūmė.

Ir ėmė klausinėti apie tave. Pasidomėjau, kam jai to reikia. Ina atsakė, kad tu jai patinki. Net prašė pasikalbėti su tavimi, jai trukdė išdidumas. O aš nutylėjau, savimeilė buvo užgauta. Atleisk man, Irmantai, bet gal taip ir geriau?

Irmantas neatsakė. Grįžo į kambarį, tylėdamas praėjo į priebutį, apsivilko striukę ir pasišalino. Reikėjo pabūti vienam su savo jausmais ir mintimis. Jis nekaltino draugo. Barė save. Už bailumą, už bereikalingą išdidumą, už… Kojos pačios atnešė į Inos butą.

Duris atidarė motina. Apsidžiaugė, pakvietė praeiti į kambarį.

– Sveikas, – pirmoji pasisveikino Ina.

– Labas. Kaip tu?

– Pats matai, – nusišypsojo Ina. – Ir nesugalvok manęs gailėti.

– Gailėti? Tos, kurią myliu visą gyvenimą?- Irmantas pats apstulbo nuo savo žodžių.

Pasakė ir lyg akmuo nuo pečių nusirito. Ina taip pat buvo šokiruota. Netikėjo. Prireikė poros mėnesių, kad patikėtų…

Operacija pavyko sėkmingai. Praėjo metai ir Ina atsistojo ant kojų. Ina ir Irmantas susituokė. Jaunos šeimos laimę temdė tik operacijos pasekmė – ji negalėjo pagimdyti vaiko…

Tądien Irmantas grįžo iš darbo anksčiau.

– Ruoškis,- pasakė žmonai,- aš mašinoje tavęs palauksiu.

Jie privažiavo prie vaikų namų.

– Kam mums čia ,- Ina įsitempė.

– Siurprizas…

Mergaitė, apsupta žaislų. Variniais plaukais. Ina, Irmantas ir jų variaplaukis stebuklas. Ko dar reikia laimei?