Neseniai sužinojau, kad tėtis apgaudinėja mamą ir dabar nežinau, kaip jai tai papasakoti
Dar neseniai buvau labai laimingas vaikas, nes turėjau viską. Mylinčius tėvus, jaunesnįjį brolį, daug draugų ir gerus pažymius mokykloje. Man 14 metų, o broliui 6. Mama su tėčiu kartu jau daug metų ir žiūrėdama į jų santykius visada svajojau, kad ateityje turėsiu tokį vyrą.
Neseniai susirgo močiutė ir mama nusprendė ją aplankyti. Ji gyvena toli, todėl mama pasikvietė tetą (savo seserį) prižiūrėti mus, kol tėtis darbe. Teta gyvena netoli mūsų, turi vyrą, tačiau jie negali turėti vaikų, todėl visą meilę atiduoda mums su broliu, jie mums kaip antrieji tėvai.
Mama išvažiavo ir vakarą mes praleidome su tėčiu. Ryte jis susiruošė į darbą, aš į mokyklą ir atvažiavo teta prižiūrėti brolio, jis nėjo į darželį, nes sirgo. Mokykloje Mokytojų dienos proga buvo sutrumpintos pamokos ir mus išleido namo anksčiau, tėtis to nežinojo.
Džiugiai išbėgau namo ir užėjusi išgirdau tėčio balsą. Apsidžiaugiau, kad ir jis anksčiau grįžo iš darbo ir nusprendžiau jį išgąsdinti, nepastebimai įsliūkindama į kambarį.
O paskui pamačiau, kaip tėtis mylisi su teta. Nenoriu prisiminti, man buvo labai baisu ir bjauru. Broliukas žaidė kitame kambaryje, aš vos spėjau uždaryti duris , kad jis to nepamatytų, ir išbėgau laukan. Liejosi ašaros ir aš negalėjau nusiraminti, kol praeiviai nepagirdė manęs vandeniu.
Po šio nutikimo praėjo 2 savaitės, grįžo mama ir viskas atrodė kaip anksčiau. Tačiau aš žinojau, kad, pasirodo, mes nelaiminga šeima. Man labai apmaudu dėl mamos ir broliuko. Visą tą laiką bandžiau elgtis įprastai, tačiau pamačiusi tėtį ir tetą noriu verkti. Nenoriu, kad jie toliau apgaudinėtų mamą.
Nežinau, kas bus, kai ji sužinos, kad jos vyras ir tikra sesuo tokie niekšai. Tačiau nežinau, kaip jai tai papasakoti ir ar aš turiu tai daryti? Mama visada sakydavo nesikišti į suaugusiųjų reikalus. O tai, ką aš pamačiau, irgi ne mano reikalas?
Kaip man toliau gyventi su tėčiu ir apsimesti, kad myliu jį? Mama kažką įtaria ir dažnai klausinėja, kodėl aš liūdžiu, bet aš sakau, kad pergyvenu dėl močiutės. Nežinau, su kuo galėčiau pasidalinti tuo, juk draugams pasakoti gėda, o giminaičiams – tuo labiau.
