Nuoskauda, kurią jaučiate motinai – grėsmė jūsų sveikatai ir laimei
Santykiai su mama – tai esminis santykių su išoriniu pasauliu, santykių su savimi ir kitais pagrindas!
Viskas prasideda vaikystėje…
Santykiai su jūsų motina – tai esminis jūsų santykių su išorinių pasauliu, santykių su savimi ir kitais pagrindas! Jei jūsų santykiai su motina buvo sudėtingi, sunku įsivaizduoti, kad gyvenimas ir kontaktas su kitais žmonėmis, per kurį jūs realizuojate savo potencialą, įgyvendinate savo svajones, bus lengvas. Jis bus apsunkintas sudėtingų emocijų, sunkių jausmų, nerimo, nuoskaudos, pykčio, kaltės, nepilnavertiškumo.
Jeigu jūsų motina dėl kažkokių savų priežasčių negalėjo jūsų mylėti besąlygiškai, matyti jumyse grožio, žavėtis jumis vien dėl jūsų būties fakto, o ne dėl pasiekimų ir klusnumo, atstumdavo jūsų meilę, bausdavo jus savo nemeile, emociškai atsiribodavo, smurtavo emociškai ir fiziškai, jums gali būti labai nelengva sukurti ir palaikyti harmoningus santykius su žmonėmis, justi išorinį pasaulį kaip savo namus, jausti savo jėgą keičiant, statant savo gyvenimą, matant grožį savyje ir kituose.
Vienąkart, kai jūsų resursai išseks, jūsų psichologinė gynyba nusilps arba nustos veikti, jūs galite susidurti su gilia dvasine krize, kurioje skaudžiai išgyvensite gailestį sau, gilią nuoskaudą, pyktį ir neapykantą motinai net iki mirties linkėjimo jai.
Taip, tai pasitaiko gana dažnai, tačiau apie tai nepriimta kalbėti. Svarbu suprasti, kad visi jausmai, kuriuos jūs pergyvenate, ypač stiprūs jausmai – jūsų ir jūs turite pilną teisę juos jausti, tam jūs turite visas priežastis.
Bet kadangi tai labai sunkūs, galingi, net griaunantys jausmai, gerai, jei jūs tai darysite su jūsų gerove suinteresuoto žmogaus – psichologo ar psichoterapeuto palaikymu ir pagalba. Tada kartu jūs galėsite maksimaliai saugiai išgyventi juos, išreikšti, giliau supratę save ir savo motiną, „išsiaiškinti santykius su ja“ įsivaizduojamo dialogo formate ir suprasti, kad jos santykyje su jumis nebuvo piktų kėslų, o tik jos pačios bejėgiškumas ir „dvasinė deformacija“, su kuria ji negalėjo susidoroti.
Ir tada jūs galėsite transformuoti savo požiūrį į save, „paversdami“ saviagresiją giliu priėmimu, savo neabejotinos vertės jausmu, pakeitę savo santykius su kitais žmonėmis, o neapykantos savo motinai jausmą, verčiantį jus nesąmoningai suvokti išorinį pasaulį kaip priešišką, niūrią vietą, į gilų, neintelektualų, tikrą atleidimą, suaugusio, stipraus, gražaus, dvasingo, brandaus žmogaus, ir galbūt pirmąkart atversite sau „kitą“ išorinį pasaulį, kaip gyvenimą, kuris jumis be galo džiaugiasi, kaip savo namus, kuriuose nebėra nerimo, skausmo ir neapykantos.
