Tik atsitiktinumo dėka išgirdau, ką iš tikrųjų apie mus mano mūsų draugai
Mes su Rokiu draugaujame nuo vaikystės. Jis buvo mano geriausias draugas nuo mokyklos laikų. Užaugę, kiekvienas nuėjome savo keliu, tačiau bendravimo nenutraukėme. Net ir šiandien, praėjus beveik 30 metų, mes vis dar susitinkame ir smagiai leidžiame laiką kartu.
Kartą, prieš savaitgalį, paskambinau Rokiui ir pakviečiau jį su žmona pas mus į sodybą. Jis mielai sutiko. Trumpai aptarėme būtinus organizacinius dalykus ir atsisveikinome. Mano telefonas tuo metu užstrigo, ir aš nesugebėjau baigti skambučio, o Rokis, matyt, manė, kad jau padėjau ragelį, ir iškart po mūsų pokalbio pradėjo aptarinėti su žmona mūsų šeimą.
Mano „draugas“ juokėsi iš manęs ir mano žmonos, vadino mus negražiais žodžiais. Jie aptarinėjo mūsų „seną ir netvarkingą sodybą, kuri griūva tiesiog akyse“.
Toliau buvo dar blogiau. Jie pradėjo aptarinėti mūsų vaikus. Sakė, kad esame blogi tėvai, nes elgėmės labai neatsakingai, gimdydami net tris vaikus, ir dabar su jais nesusitvarkome bei jų neauklėjame. Jie dar ir aptarė, kaip sutaupyti ir kokius pigiausius produktus pirkti vaišėms.
Žinoma, išgirsta mane šokiravo. Kai apie tai papasakojau žmonai, ji taip pat buvo apstulbusi. Ji iškart pasakė, kad tokių „draugų“ nenori nei matyti, nei girdėti.
Iš pradžių labai pykau ir galvojau taip pat. Norėjau paskambinti Rokiui, viską jam išsakyti ir atšaukti mūsų planus, bet vėliau nusprendžiau jam atkeršyti.
Šeštadienį mes su žmona ir mūsų vaikais anksti ryte išvykome į sodybą. Netrukus atvyko ir mūsų „draugai“. Vos įžengę į kiemą, jie iškart pradėjo žaisti su mūsų vaikais ir nuolat kartojo, kokie jie mieli. Mes su žmona tylėjome ir negalėjome atsistebėti jų veidmainiavimu.
– Ką planuojate su vaikais? – kažkaip įžūliai paklausiau aš. – Kodėl nesiryžtate? Jūs jau nebe jauni, laikas pagalvoti apie vaikus. Galbūt su sveikata ne viskas gerai?
Rokis šiek tiek sutriko nuo tokių žodžių.
– Mums viskas gerai, esame sveiki, tiesiog dar norime pagyventi dėl savęs.
– Kiek dar gyvensite dėl savęs? Metai bėga… Na, gerai, pripažinkite, jūs tikriausiai manote, kad tik neatsakingi tėvai gimdo vaikus? – nusijuokiau.
Buvo akivaizdu, kad Rokis dar labiau sumišo. Jie su žmona susižvalgė ir greitai pakeitė pokalbio temą. Mūsų „draugai“ pradėjo krauti ant stalo vaišes, kurias atsivežė. Pažvelgiau į stalą ir pakomentavau:
– Ha ha ha, – nusijuokiau, – o saldainius turbūt per akciją MAXIMA pirkote? Nesigėdykite, viskas gerai, laikai dabar sunkūs. Mūsų sodyba ir griūva, ir kiemas neprižiūrėtas. Lėšų viskam neužtenka. Beje, gal padėsite mums šiek tiek?
Mūsų svečiai stovėjo sumišę nuo to, kas vyksta.
– Nesistebėkite, aš rimtai. Aš kepsiu šašlyką, Sonia greitai supjaustys salotas, o jūs mums padėsite su ūkio darbais. Eime su manimi, parodysiu, kur laikome daržo įrankius ir duosiu drabužius persirengti.
Tuo metu mūsų „draugai“ greitai prisiminė apie kažkokius neatidėliotinus reikalus mieste ir iškart išvažiavo.
Po to įvykio mes su jais nebesusitinkame. Nežinau, ar jie suprato, ką turėjau omenyje, ar ne, bet mums tikrai nereikia tokių „draugų“.
