„Mama, kodėl mane palikai?“ – Tu? O tu – jaunystės klaida…

Tu? O tu – jaunystės klaida…

Andželika pagimdė Igną, kai jai buvo 16 metų. Vaiko tėvui irgi buvo 16. Praleisime visas skandalo detales, tačiau po vaiko gimimo moksleiviai išsibėgiojo labai greitai.

Kai Andželika suprato, kad jos partneriui nereikia nei jos, nei sūnaus, iškart prarado visą interesą vaikui. Berniuką augino močiutė ir senelis, jos tėvai. 18-os mergina išvažiavo su nauju jaunuoliu į kaimyninį miestą, neskambino ir nerašė.

Tėvai neieškojo susitikimų su dukra. Buvo nuoskauda, nesupratimas, kaip galima pamesti savo vaiką? Močiutė ir senelis negailėjo nei jėgų, nei laiko, nei pinigų, kad anūkėlis būtų laimingas, sveikas, gerai aprengtas ir apautas.

Senelis buvo jūrininkas, močiutė auklėjo anūką. Ignas iki šiol laiko juos savo tėvais. Ir beprotiškai dėkingas už vaikystę, už gerą išsilavinimą, už viską.

… Kai berniukui buvo 18 metų, močiutės dukterėčia susiruošė tekėti. Vestuves šventė visa giminė ir jo biologinė motina irgi dalyvavo. Tuo metu ji buvo jau trečiąkart ištekėjusi ir pagimdžiusi antrą dukterį. Vyresnėlei buvo 10, jaunėlei pusantrų metų. Ignas labai apsidžiaugė, norėjo pabendrauti, pasikalbėti, susipažinti su sesėmis.

Ir, žinoma, paklausti „Mama, kodėl mane palikai?“ Kokie geri ir nuostabūs bebūtų seneliai, mamos jis ilgėjosi ir prisiminė ją. Ir net saugojo vienintelę išlikusią fotografiją.

Senelis viską sudegino. Andželika bendravo su giminaite, pasakojo, kokios puikios jos dukrelės.

– O aš, kaipgi aš,mama? – paklausė jis.

– Tu? O tu – jaunystės klaida. Teisus buvo tavo tėtis, reikėjo abortą darytis,- abejingai sviedė Andželika ir nusisuko.

… Po 7 metų, kai Ignas jau gyveno savo jaukiame bute su žmona ir sūnumi, suskambo telefonas, nepažįstamas numeris.

– Ignai, sūnau, labas, čia tavo mama. Klausyk, aš žinau, kad tu dabar gyveni atskirai. Ir kaip tik netoli universiteto, į kurį įstojo tavo sesutė.

Beata kol kas pagyvens pas tave, galima? Juk artimi žmonės. Bendrabutis jai nepatinka, o nuomotis brangu, vyras mane paliko, sunku man, viena duktė – studentė, antra – moksleivė, trečioji tik tik pradės eiti į darželį,- kalbėjo ji.

– Jūs apsirikote numeriu,- atsakė jis ir padėjo ragelį.

Priėjo prie sūnaus, paėmė jį ant rankų ir pasakė:

– Nagi, ruoškimės, eisime pasitikti mamos, o paskui visi kartu pas močiutę ir senelį į svečius?

– O per išeigines važiuosime visi kartu į sodą, taip? – paklausė mažasis Simonas.

– Žinoma, šeimos tradicijų negalima griauti!

… Dalis giminės pasmerkė Igno poelgį, esą, galėjo seseriai ir padėti, motinai sunku vienai tris dukreles auginti. O jis mano, kad turi padėti tik močiutei su seneliu, o ne nepažįstamai moteriai, kuriai jis – jaunystės klaida.