4 gyvenimiškos pamokos, kurių gali išmokyti vienatvė
Nesikankinkite – mokykitės!
Daugelis žmonių mano, kad vienatvė – tai niūru, sunku ir išvis nepakeliama. Kai kurie net lieka nelaiminguose santykiuose, kad tik nebūtų vieniši. Nors tai žymiai blogiau už bet kokią vienatvę!
Vienatvė – tai puiku. Ji dovanoja su niekuo nesulyginamą laisvę ir nepriklausomybę. Ji suteikia galimybę iš tikrųjų atsipalaiduoti ir atsistatyti.
Štai 4 vertingiausios pamokos:
1. Tikra nepriklausomybė.
Aš beveik visada laikiau save nepriklausoma, tačiau tik neturėdama partnerio išmokau būti iš tiesų savarankiška.
Ėjimas į kiną, restoraną, pliažą ar pasivaikščiojimą visiškoje vienatvėje iš pradžių man atrodė keistai. Bet su laiku aš pradėjau vertinti savo nepriklausomybę.
Galimybė daryti tai, ką norisi, kada norisi – tai tikros laisvės ir nepriklausomybės pojūtis, visiškai neprieinamas santykiuose.
Dabar aš išmokau vertinti ir mylėti laiką, praleistą vienatvėje su savimi, ir išaugau kaip asmenybė.
2. Savimonė.
Vienatvė leido man suvokti, kas yra mano asmenybė, su kokiais žmonėmis aš noriu bendrauti, kokį gyvenimo būdą rinktis ir ką man reikia savyje pagerinti.
Pavyzdžiui, kai aš klystu, nėra kam manęs įtikinti, kad „tai ne baisu“. Man tenka suvokti, ką aš padariau ne taip, ir suprasti, kaip tapti geresne, kad ateityje to nenutiktų.
Kas liečia draugus, tai man tenka savarankiškai vertinti naujas pažintis ir spręsti, ar aš noriu, kad jos būtų mano gyvenime.
Kai aš buvau santykiuose, partneris visada man padėjo. Dabar man tenka pasikliauti savimi ir priimti sprendimus. Vienatvė padovanojo man savimonę, kurios aš anksčiau nežinojau.
3. Pilnavertiškumas.
Viena svarbiausių pamokų man – suprasti, kad man nieko nereikia. Tik aš pati galiu padaryti save laiminga. Tik aš žinau, ko man reikia.
Man nereikia pasimatymo, kad nueičiau į restoraną ir skaniai pavakarieniaučiau.
Man nereikia kito žmogaus, kuris pateisins mano poelgius.
Padariusi klaidą, aš mokausi iš jos, o ne laukiu, kol kas nors ją „ištaisys“. Aš sužinojau, kad galiu pati rūpintis savimi ir gyventi laimingą gyvenimą.
4. Santykių lūkesčiai.
Aš girdėjau tokį posakį: jei tu nelaimingas pats, tu pritrauksi tokį pat žmogų.
Aš sutinku. Vienatvė leido man geriau pažinti save ir dabar man norisi rasti žmogų, kuris irgi supranta save ir nepriklauso nuo kitų.
Aš galiu pati savimi pasirūpinti ir žinau, kad man reikia žmogaus, galinčio tą patį. Daugiau man ir nereikia.