Sąžiningo ir truputį išgąsdinto vyro, pabuvojusio žmonos gimdyme, laiškas
O aš stoviu…šluostausi snarglius ir žliumbiu…Brangios moterys…AČIŪ JUMS!!!
Pakylame į 5 gimdymo namų aukštą…gimdymo skyrius…šventenybė, čia dar nežengė paprasto mirtingojo vyro koja! Mums paskiria atskirą palatą…
Įsitaisome…girdžiu kaip kaimyninėse palatose dejuoja vargšės gimdyvės…KUR AŠ PATEKAU IR KAS DABAR BUS?!!! Baimės ir proto kovoje nugali meilė žmonai.
Sąrėmiai pas mus silpnučiai, pastatė lašinę…Kažkas ne taip su adata…išeinu į koridorių ir visu savo bosu per visą aukštą „SESELEEEEEE“…visos gimdyvės iškart pritilo…paskui iškart pas dvi prasidėjo intensyvus gimdymas (man net padėką pareiškė).
Nuo 5 ryto iki 13 val dienos…nei parūkyti, nei į tualetą, visą laiką su žmona…
Masažuoju jai kryžmenį…Ji praneša gydytojams, kad jai reikia SKUBIAI PAGIMDYTI, kadangi 6 vakaro mums atveš šaldytuvą…
Prieš pirmą aš visas išsekęs kaip po nešvarių pampersų ešelono iškrovimo. Kai mes perėjome iš palatos ant gimdymo stalo (ar kėdės)…aš norėjau pranykti…prasmegti…prarasti sąmonę…Bet mano sąmonė nenorėjo manęs palikti!!!
STANGOS! O DIEVE NEGI TAIP GALI BŪTI??? STANGINUOSI KARTU SU ŽMONA…ANT SKRUOSTŲ MAN TRŪKINĖJA ARTERIJOS…AKYS RAUDONOS…(dar truputis ir aš būčiau pagimdęs kartu su ja tiesiogine prasme…tik štai mano gimdymo vaisius būtų buvęs netikėtas visiems dalyvaujantiems gimdyme…)
NEŽMONIŠKAS PASKUTINIO STŪMIMO RIKSMAS…TYLA (praėjo kelios akimirkos, bet man atrodė, kad eina valandos, aš jaučiu kaip šiaušiasi ir žyla plaukai ant galvos)…ir mūsų mažas stebuklas savo gražiausiu ir garsiausiu riksmu pranešė visai žmonijai, kad jis atėjo į pasaulį…jis pasiruošęs gyventi…
Man praneša, kad pas mus mergaitė…aš stoviu ir verkiu neslėpdamas ašarų…visi kas buvo gimdymo palatoje, su pagarba žiūri į mane…ir sveikina…o aš stoviu…šluostaus snarglius ir žliumbiu…
Brangios moterys…AČIŪ JUMS!!!
Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.
