Pavargau kentėti draugės zyzimą dėl nusibodusio vyro. Man tokį „nuobodų“ vyriškį

Negaliu suprasti, ko Milai trūksta. Kai tik susitinkame, ji pradeda zyzti, kaip pavargo nuo vyro ir šeimyninio gyvenimo aplamai. Aš irgi nieko prieš „pavargti“ nuo tokio gyvenimo.

Draugė nedirba. Ją pilnai aprūpina sutuoktinis. Namų ruoša jai neįkyri, nes butas pilnas šiuolaikinės technikos ir įvairių išmaniųjų įrenginių. Užsiimti buitimi tokiose sąlygose vienas malonumas.

Milos vyras tikras auksas. Visada duoda pinigų ir niekada nereikalauja ataskaitos, kur ji juos išleido. Nesitiki, kad namie bus ideali tvarka, o ant stalo – rafinuoti patiekalai. Jis pilnai gali apsitarnauti pats. Lygina marškinius, ruošia pusryčius, kad eilinį kartą nevargintų mylimosios.

Jos nuotaikai pakelti perka gėles, dovanoja papuošalus, kviečia į restoraną. Visi šie dėmesio ženklai papildomi komplimentais ir meilės prisipažinimais. Pati buvau liudininkė, kai buvau pas juos svečiuose.

Dar sutuoktinis vežasi draugę dukart metuose atostogauti ten, kur ji užsigeidžia. Ir idealaus įvaizdžio užbaigimui – niekada nesiginčija, anot Milos, nes jo ramus charakteris.

Ir štai po viso šito reguliariai klausytis draugės zyzimo apie nuobodulį, vyro nuspėjamumą labai bjauru. Jai, matote, trūksta draivo. Pamėgintų ji pagyventi kaip aš.

Dabar aš išsiskyrusi. Inicijavau skyrybas pati, nes pavargau nuo begalinių skandalų su vyru, jo nepagrįsto pavydo ir kabinėjimosi prie mano kulinarinių sugebėjimų.

Niekada nebuvau jam neištikima, net minties neturėjau. Man išvis teko nutraukti visus kontaktus su draugais vyrais. Kas liečia gaminimą, irgi viskas buvo tvarkoje. Aš pastoviai tobulinau savo įgūdžius, mokiausi naujų receptų. Bet turbūt ne ten sėmiausi informacijos, nes buvusiojo kulinarijos asas buvo jo mama.

Apie dovanas išvis gėda kalbėti. Viskas, ko galėjau tikėtis – tulpė per kovo 8 ir keptuvė iš išpardavimo per gimtadienį. Viskas. Visa kita – nereikalingas pinigų leidimas.

Draugė žinojo, kaip aš kankinausi 3 metus. Aš jos klausiau, negi jai taip norisi. Klausytis amžinų priekabių, pavydo scenų, atsiskaitinėti už išleistus pinigus ir aiškinti, kodėl užtrukai 5 min. Ji sako, kad jai norėtųsi, jog jos pavydėtų. Tai naujos emocijos.

Ji specialiai flirtuoja su vyrais, kad pažadintų pavydą. Turbūt tikisi, kad po to bus audringas susitaikymas lovoje kaip melodramose.

Tik gyvenime taip nebūna. Ir galiausiai net pats ramiausias, kantriausias vyras gali supsichuoti ir išeiti. Ji paskui alkūnes graušis.

O ji dar su tokiu pasididžiavimu pasakoja, kaip gadina sutuoktiniui nervus, lyg praneštų apie kokius pasiekimus. Jei iš tiesų yra taip, kaip ji pasakoja, tai vyriškiui reikia statyti paminklą. Koks dar sutuoktinis ramiai klausysis, kaip žmona rauko nosį, kai jai įteikia dovaną: tai ne tokia spalva, tai išvis ne to norėjo. Iš maža to, jis klusniai bėgioja po miestą, ieškodamas „tos“ dovanos, kad įtiktų. Ne idealus vyras?

Paskutinį kartą, kai matėmės su Mila, nesiklausiau jos zyzimo. Paprasčiausiai priminiau jai ankstesnius jos vyriškius. Kaip ji kentėjo nuo to, kad vienas buvo alkoholikas, antras vedęs, o trečias šykštuolis.

Va tada turbūt jos gyvenime buvo draivas ir krūva ryškių emocijų. Po tokių individų dabartiniam sutuoktiniui reikia melstis. Po viso pasakyto draugė vos nenubėgo namų pusėn. Turbūt griežtai pasakiau.

Bet aš tiesiog pavargau klausytis šitų nesąmonių ir žiūrėti, kaip draugė savo rankomis griauna puikius santykius. Paskui juk alkūnes graušis.

You cannot copy content of this page