Al Pacino: „Man reikia vieno keleivio, su kuriuo nuvyksiu iki galinės stotelės“

1. Man nereikia gražios žmonos, už pinigus aš galiu jai padovanoti bet kokią išvaizdą. Man nereikia turtingos. Aš ir taip viską turiu. Man nereikia švelnios. Beveik visos moterys tokios tampa dėl mano pinigų, o tas , kurios netampa, aš galiu užkariauti. Man reikia garbingos žmonos. Ištikimybės ir geros reputacijos aš nenupirksiu už jokius pasaulio pinigus.

2. Niekam niekada nieko neaiškinkite – vis tiek kiekvienas supras taip, kaip naudinga jam.

3. Vaikystėje aš meldžiau dievą dviračio…paskui supratau, kad dievas dirba kitaip…aš pavogiau dviratį ir ėmiau melsti dievą atleidimo.

4. Pirma taisyklė – nepasiduoti. Antra taisyklė – prisiminti pirmą taisyklę.

5. Lengva apgauti akį, bet sunku apgauti širdį.

6. Mano motina mirė anksčiau, nei aš pasiekiau sėkmę. Atsimenu, man buvo gal 10 metų. Mūsų butas viršutiniame aukšte. Baisiai šalta. Apačioje, iš skersgatvio, mane šaukia draugai, kviečia paslankioti gatvėmis. O motina manęs neleidžia. Aš baisiai pykau ir šaukiau ant jos nenutildamas. Ji neklausė mano priekaištų. Ir tuo ji išgelbėjo man gyvybę. Suprantate, visų tų vyrukų, kurie mane tada kvietė pasivaikščioti, jau nebėra pasaulyje. Ji norėjo, kad aš nesivalkiočiau gatvėmis iki vėlumos, o ruoščiau pamokas. Ir būtent dėka to aš dabar sėdžiu čia ir kalbu su jumis. Viskas labai paprasta, tiesa? Bet mes tokie užmaršūs…

7. Raktas į sėkmę – troškime. O jis nuolat dega manyje.

8.Buvo tokie metai, kai aš be saiko mėgavausi alkoholiu ir tabletėmis. Visą šitą aš jau seniai baigiau, tiesą pasakius. Bet tą kartą aš sėdžiu ceremonijoje ir galvoju: „O aš išvis nueisiu iki scenos, jei mane apdovanos? Neįsitikinęs.“

9.Buvo laikas, kai aš nešiodavau kioskininkams laikraštį „Šou biznis“. Niekada nepamiršiu, kiek man mokėjo: 12 dolerių. Dešimtinę ir du popierėlius po dolerį. Dešimtinę aš iškart iškeisdavo, kad turėčiau 12 vienodų kupiūrų. Atsiskaitai bare, paseilintu pirštu atskaičiuodamas po dolerį iš krūvelės, atrodo, kad pas tave krūva pinigų.

10.Knygos ir pjesės padėjo man susivokti savyje ir aplinkiniame pasaulyje, įvyko kažkoks postūmis , aš tapau rimtesnis.

11. Išdidumas ir arogancija – velnio tarnai. Jei tu nesugebėsi jų valdyti, jie pradės valdyti tave.

12.Nors aš ir suvaidinau virėją juostoje „Frenkė ir Džonis“, tačiau nereikalaukite iš manęs ką nors pagaminti. Jei staiga aš imsiu gaminti, viskas baigsis žmogžudyste. Rimtai. Aš galiu atlikti vaidmenį. Paruošti pietus – ne.

Kam man kiti? Aš nenoriu būti vagonu, į kurį įlipa ir išlipa. Man reikia vieno keleivio, su kuriuo pasieksiu galutinę stotį.

Al Pacino

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.