„Įspėju! Nesikalbėkite su mano papūga!“
Kartą sulūžo Vandos indaplovė ir jai teko kviesti remonto specialistą. Kadangi sekančią dieną ji turėjo būti darbe, ji griežtai instruktavo specialistą: „ Aš palieku durų raktą po kilimėliu. Pataisykite indaplovę, palikite sąskaitą ant stalo, o aš atsiųsiu jums apmokėjimo čekį. Ir, beje, nesirūpinkite, namuose yra šuo. Jo vardas Spaikas. Jis jūsų nelies. Bet ką jūs bedarytumėt, NIEKADA, JOKIOMIS APLINKYBĖMIS, nesikalbėkite su mano papūga!“.
„DAR KARTĄ PAKARTOJU! NESIKALBĖKITE SU MANO PAPŪGA!“
Kai kitą dieną remonto specialistas atėjo į Vandos namus, jis iš tikrųjų rado didelį, baisų šunį, bet jis buvo ramus ir taikiai snaudė ant kilimėlio tolimajame kambario kampe, nors ir retkarčiais pasižiūrėdavo į nepažįstamąjį.
O papūga buvo tiesiog bjauri. Ji visą laiką garsiai čirškė, nepadoriai keikėsi ir triukšmingai plojo sparnais, aplink mėtydama savo maistą ir ekskrementus. Meistras ilgai kentėjo, bet kai baigė remontuoti indaplovę, jis neištvėrė, atsisuko į pap9gą ir garsiai užriko ant papūgos: „Užsikimšk, idiotiškas paukšti, nes aš nusuksiu tau sprandą!“
Papūga trumpam susimąstė ir aiškiai ištarė:“Spaikai, paimt!“
Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.
