Mūsų nerūpestinga vaikystė fotografijose. Visiems, kurie ilgisi!

Bet kuriam suaugusiam žmogui nors kartais norisi grįžti į vaikystę, ir tapti tokiu pat nutrūktgalviu ir nerūpestingu.

Žiūrėdami į savo mažus vaikus suprantame, kad jų vaikystė kardinaliai skiriasi nuo mūsiškės. Mes visą laiką praleisdavome lauke, važinėdami dviračiais, žaisdami slėpynių, basomis bėgiodami per balas, plukdydami popierinius laivelius ir rankomis gaudydami drugelius.

Šiuolaikiniai vaikai daug laiko praleidžia su šiuolaikiniais prietaisais, ir jų vaikystė jau visai ne tokia, kaip mūsiškė. Ir kartais atrodo, kad mūsų vaikystė buvo pati tikriausia, spalvingiausia ir linksmiausia.

Ir kadangi nusipirkti bilieto į praeitį neįmanoma, tai tik dėka išlikusių fotografijų galima sugrįžti ten, kur „medžiai buvo dideli“, o mes buvome laimingiausi vaikai žemėje.

Visi prisimena telefono būdeles?

Štai tokios būdavo saulės vonios vaikų darželyje.

Kas iš berniūkščių tada neplukdė laivelių balose?

Savadarbė ledo ritulio lazda ir kelių apsaugos iš dubenėlių.

Žaislų būdavo ne tiek daug, kiek dabar, bet užtai kiek neapsimestinio džiaugsmo mes patirdavome, juos gaudami!

Visų triračiai būdavo vienodi.

Žiemą lauke lakstė visi ir visada, namo nenuvarysi.

Suaugusieji būdavo tokie nerūpestingi.

Senis šaltis tada stovėdavo po kiekviena eglute.

Gazuotas vanduo iš automatų – visi gerdavo iš vienos stiklinės.