Žanos Kalman, kuri, būdama 90-ies užrašė advokatui butą mainais į solidžią pensiją ir…pragyveno iki 122 metų, istorija

Prancūzė, vardu Žana Kalman gimė 1894 m Arlio mieste. Jos tėvas buvo pasiturintis laivų savininkas, todėl mergaitės vaikystė buvo be bėdų. O jau 21-erių ji rado gyvenimo palydovą – ne mažiau turtingą parduotuvės savininką. Ji gyveno nerūpestingą aukštuomenės gyvenimą, vaikščiojo į svečius, domėjosi medžiokle ir sportu, susitikinėdavo su įžymybėmis ir visiškai nesirūpino namų ūkiu. Viską atlikdavo tarnai, kurių Žanos namuose buvo kelios dešimtys.

Tačiau laiminga šeima, susidedanti iš vyro, dukters ir anūko, ilgai neišgyveno. 1932 m mirė Žanos dukra, po 10 metų jos sutuoktinis atsitiktinai apsinuodijo ir žuvo. O 60-aisiais mylimas moters anūkas žuvo avarijoje, kiek vėliau mirė žentas. Taip jau 90-ies Žana liko viena. Ją greitai nusižiūrėjo civilinis juristas, vardu Fransua Rafe. Jam krito į akį prabangus ponios Kalman butas, tačiau pagyvenusi moteris jo nesiruošė parduoti.

Tuomet ponas Rafe pasiūlė sutartį: jis įsipareigojo mokėti didelę pensiją mainais į tai, kad butas po jos mirties atiteks jam. Kalman sutiko su šiuo sandoriu, juk juristas žadėjo jai apie 2500 frankų per mėnesį (1965 m už 1 dolerį duodavo 4,9 franko). To kartu su didele valstybine pensija daugiau nei pakankamai oriam gyvenimui senelių namuose, kur Kalman persikėlė 110-ies.

Nežinia, kiek jo manymu turėjo pragyventi senutė našlė. Bet ji pragyveno dar 32 metus! Pats juristas mirė žymiai anksčiau, kai jam buvo apie 77-erius. Žanai tais metais sukako 120 metų, tačiau ji buvo pilna jėgų ir pakankamai žvali. Ypač savo amžiui.

Tačiau sandoris išliko. Pensiją toliau mokėjo Rafe sutuoktinė. Advokato šeima prisirišo prie senutės, todėl nieko nejaudino tai, kad už butą permokėjo maždaug 3 kartus. Pati Kalman juokdamasi pastebėjo, kad ne visi sandoriai būna sėkmingi.

Ji mirė gimtajame mieste, kai jai sukako 122, turėdama seniausio žmogaus Žemėje statusą. Iki pat baigties Kalman išsaugojo šviesų protą, turėjo gerą atmintį. Iki šiol neaišku, kur slypi prancūzės ilgaamžiškumo priežastis.

Ji nelabai pergyveno dėl savo sveikatos ir valgė daug saldumynų – tik oficialiais duomenimis ji suvartodavo kilogramą šokolado per savaitę. Pati moteris manė, kad jos ilgaamžiškumas susijęs su tuo, kad ji nepergyvena dėl menkniekių. O dar su tuo, kad ji vartoja vaisius ir alyvuogių aliejų. Gydytojai abejojo šių metodų veiksmingumu, tačiau faktas lieka faktu – jie suveikė.

Prancūzė, vardu Žana Kalman gimė 1894 m Arlio mieste. Jos tėvas buvo pasiturintis laivų savininkas, todėl mergaitės vaikystė buvo be bėdų. O jau 21-erių ji rado gyvenimo palydovą – ne mažiau turtingą parduotuvės savininką. Ji gyveno nerūpestingą aukštuomenės gyvenimą, vaikščiojo į svečius, domėjosi medžiokle ir sportu, susitikinėdavo su įžymybėmis ir visiškai nesirūpino namų ūkiu. Viską atlikdavo tarnai, kurių Žanos namuose buvo kelios dešimtys.

Tačiau laiminga šeima, susidedanti iš vyro, dukters ir anūko, ilgai neišgyveno. 1932 m mirė Žanos dukra, po 10 metų jos sutuoktinis atsitiktinai apsinuodijo ir žuvo. O 60-aisiais mylimas moters anūkas žuvo avarijoje, kiek vėliau mirė žentas. Taip jau 90-ies Žana liko viena. Ją greitai nusižiūrėjo civilinis juristas, vardu Fransua Rafe. Jam krito į akį prabangus ponios Kalman butas, tačiau pagyvenusi moteris jo nesiruošė parduoti.

Tuomet ponas Rafe pasiūlė sutartį: jis įsipareigojo mokėti didelę pensiją mainais į tai, kad butas po jos mirties atiteks jam. Kalman sutiko su šiuo sandoriu, juk juristas žadėjo jai apie 2500 frankų per mėnesį (1965 m už 1 dolerį duodavo 4,9 franko). To kartu su didele valstybine pensija daugiau nei pakankamai oriam gyvenimui senelių namuose, kur Kalman persikėlė 110-ies.

Nežinia, kiek jo manymu turėjo pragyventi senutė našlė. Bet ji pragyveno dar 32 metus! Pats juristas mirė žymiai anksčiau, kai jam buvo apie 77-erius. Žanai tais metais sukako 120 metų, tačiau ji buvo pilna jėgų ir pakankamai žvali. Ypač savo amžiui.

Tačiau sandoris išliko. Pensiją toliau mokėjo Rafe sutuoktinė. Advokato šeima prisirišo prie senutės, todėl nieko nejaudino tai, kad už butą permokėjo maždaug 3 kartus. Pati Kalman juokdamasi pastebėjo, kad ne visi sandoriai būna sėkmingi.

Ji mirė gimtajame mieste, kai jai sukako 122, turėdama seniausio žmogaus Žemėje statusą. Iki pat baigties Kalman išsaugojo šviesų protą, turėjo gerą atmintį. Iki šiol neaišku, kur slypi prancūzės ilgaamžiškumo priežastis.

Ji nelabai pergyveno dėl savo sveikatos ir valgė daug saldumynų – tik oficialiais duomenimis ji suvartodavo kilogramą šokolado per savaitę. Pati moteris manė, kad jos ilgaamžiškumas susijęs su tuo, kad ji nepergyvena dėl menkniekių. O dar su tuo, kad ji vartoja vaisius ir alyvuogių aliejų. Gydytojai abejojo šių metodų veiksmingumu, tačiau faktas lieka faktu – jie suveikė.