Liūdnas katinas pastoviai prieidavo prie lango ir žiūrėdavo, kaip gyvena žmonės

Rudas katinas, vardu Piratas, niekada nepažinojo meilės ir švelnumo, šilumos ir maisto dubenėlio. Visą savo gyvenimą jis pragyveno už tvoros, miegojo tai ant žemės, tai ant sniego, šalo ir kaip galėjo, taip susirasdavo maisto. Jis pastoviai užšokdavo ant langų ir žvelgdavo pro juos, lyg maldaudamas, kad jį įsileistų.

Bet tai taip ir neįvyko. Laimei, apie jį laiku sužinojo Jekaterina, kuri rado šiam prisikankinusiam katinėliui laikiną globą ir atnešė pas veterinarus. Problemų buvo daug, bet svarbiausia – akis, kurią Piratas susižeidė. Teko operuoti.

Katinas iškentė visas chirurgines manipuliacijas ir ėmė taisytis. Visų nuostabai, jis pasirodė labai švelnus ir taikus katinas, nepaisant visos savo praeities. Į šunis žvelgė ramiai, o dar mėgo murkti ir dainuoti daineles, sėdėdamas žmonėms ant kelių.

Greitai Piratas atsišėrė, sublizgo kailis, o jo akis užgijo. Pažiūrėkite, kokiu mielu pliušiniu katinėliu jis tapo, pabuvojęs patikimose Katerinos rankose! Galima buvo ieškoti vaikinui gerų šeimininkų.

Akies trūkumas nė kiek netrukdė Piratui būti žaismingu ir aktyviu, puikiai orientuotis erdvėje ir tiksliai žinoti, kur jo laukia maisto dubenėlis.

Ir štai būdamas 3 metų Piratas, kuris niekada nežinojo, ką reiškia būti naminiu, atrado šeimininkus. Jekaterina prisipažįsta, kad mažyliui labai pasisekė su žmonėmis, kurie tapo jo šeima, todėl kad jie labai jį myli ir daro viską, kad katinėlis būtų laimingas!