Miškininkas pagailėjo vilkės, kuri atėjo pas jį prašyti maisto. O po kurio laiko pas jį atėjo 3 vilkai…

Ši istorija nutiko vieną šaltą žiemą. Kartą vakare miškininkas Stepanas sėdėjo savo sarginėje ir išgirdo keistus garsus.

Atidaręs duris jis pamatė išsekusią vilkę. Vyriškiui pasidarė jos gaila ir jis išnešė jai gabalą mėsos. Turbūt vargšei buvo visai prastai, kad atėjo pas žmogų prašyti maisto.

Vilkė pradėjo ateiti beveik kasdien, o Stepanas kaskart išnešdavo jai gabalą mėsos. Kai vietiniai gyventojai tai sužinojo, užsipuolė miškininką. Bet vyras suprato, kad alkanas vilkas gali atnešti kaimui daug bėdų, todėl geriau jį pašerti.

Praėjo kiek laiko ir vilkė nustojo atėjusi. Stepanui net pasidarė truputį liūdna, jis jau priprato prie savo globotinės. Po kurio laiko priešais miškininko sarginę pasirodė ta pati plėšrūnė, tik ji atėjo ne viena. Su ja buvo du jauni vilkai. Stepanas išėjo į kiemą ir žvėrys ilgai žiūrėjo į jį, lyg sakydami jam “ačiū”.

Vyras suprato, kad mėsa buvo skirta vilkės jaunikliams. Paskui paaiškėjo, kad vilkai atėjo atsisveikinti, todėl kad visa gauja pasitraukė iš šios vietovės ir daugiau jų niekas nebematė.