Per šalčius prie parduotuvės pririštas šuo negalėjo patikėti, kad senutė šeimininkė išeina be jo

Julija atvažiavo į parduotuvę produktų. Pastačiusi mašiną ir pasitaisiusi kepurę, išlipo.

Buvo ankstyvas rytas, todėl žmonių čia buvo labai mažai. Tačiau prie pat parduotuvės durų Julija pamatė pririštą šunį. Mažą ir labai gražų.

Šuo tupėjo ramiai, lyg tyčia norėtų pademonstruoti savo kantrybę. Tačiau buvo pastebima, kad jam nepatogi tokia nejudri padėtis. Kaip ir visi jauni šunys, jis aiškiai mėgo gerai pabėgioti.

Julijai labai patiko šis mielas šuo, ji panoro jį paglostyti. Tačiau to nedarė, juk lįsti prie svetimų gyvūnų negalima. Ji tiesiog nusišypsojo šuniui ir nuėjo savo reikalais.

Kai Julija išėjo iš parduotuvės – praėjo visas pusvalandis – šuo tupėjo toje pačioje vietoje. Jo žvilgsnis buvo nukreiptas kažkur į tolį. Julija įsižiūrėjo ir suprato, kad ta kryptimi eina senutė, kuri nuėjo jau gana toli, tačiau siluetą vis dar buvo galima įžiūrėti. Būtent į šią moterį ir žiūrėjo šuo.

Julija prisimerkė. Nepanašu, kad šeimininkai skubėtų pasiimti savo šuns. Turbūt užsilaikė parduotuvėje ilgiau, nei iš pradžių manė. Pagalvojusi mergina nusprendė palaukti, kol ateis šuns. Jai nesinorėjo palikti gyvūno šioje keistoje nesaugioje padėtyje. Ji sėdo į mašiną ir tęsė stebėjimą.

„15 minučių palauksiu, o paskui paprašysiu, kad parduotuvėje pakviestų jo šeimininkus. Juk negalima taip ilgai kankinti šuns,“- nusprendė Julija.

Tačiau šitiek laiko neprireikė, situacija išsisprendė žymiai anksčiau. Toji senutė, į kurią žiūrėjo šuo, staiga grįžo. Julijai iki šiol neteko matyti, kad pagyvenusios moterys bėgiotų tokiu greičiu.

Močiutė pribėgo prie šuns, o šis puolė prie jos, įtempdamas pavadėlį.

– Visai iš proto išsikrausčiau! Pamiršau tave. Tai bent sena griuvena! Atleisk man! – kalbėjo moteris, kol atrišo šunį. Ji aiškiai priekaištavo sau už tai, kaip neatsargiai pasielgė.

O šuo labai džiaugėsi savo šeimininkės sugrįžimu. Jis lojo ir trynėsi į jos kojas. Senutė išėjo iš parduotuvės ir tiesiog praėjo pro šalį. Čia bet kas išsigąs! Žinoma, dabar jis buvo laimingas, juk jo visgi nepaliko čia visam laikui.

Julija nusiramino. Supratusi, kad viskas tvarkoje, išvažiavo namo. Jai buvo džiugu ir šilta.