Šuo kasdien ateina į bažnyčią ir sėdi ten ištisas valandas. Istorija, kuri jaudina iki ašarų

Čičo (pagal kitą versiją Tomis) – vokiečių aviganis. Bičiulis buvo paliktas dykumoje prieš 5 metus. Tokiu žiauriu būdu nevykėliai šeimininkai nusprendė išbraukti iš savo gyvenimo keturkojį draugą.

Laimei, šalia šios vietos gyveno moteris – 57 metų Marija Margarita Landman, ir jos širdis buvo didžiulė. Pamačiusi šunį, negalėjo palikti jo likimo valiai ir taip jie atsirado vienas pas kitą.

Čičo gyvenimas smarkiai pasikeitė, apsigyvenus Marijos Margaritos namuose. Jų draugystė išsiskyrė nuoširdumu ir ištikimybe.
Kiekvieną dieną, kai Marija eidavo į bažnyčią, Čičo laukdavo šeimininkės. Jis galėjo gulėti šalia ar prie jos kojų, neišleisdamas nė garso. Jis laukė jos.

Marija mirė. Čičo palydėjo savo mylimos šeimininkės karstą. Bažnyčioje jis taip pat gulėjo tyliai, lygiai taip, kaip šeimininkei esant gyvai.

Nuo tada, kai skambina varpas, Čičo eina į bažnyčią. Bažnyčios tarnas jį įleidžia, ir šis tylėdamas sėdėti ištisas valandas, gedi…

Ši istorija apie atsidavimą, tikrą meilę ir ištikimybę, o taip pat apie pareigą. Ir visas šias savybes išreiškė ne žmogus, o paprastas šunelis, vardu Čičo.