Nebėra jėgų daugiau kentėti. Kur atiduoti pagyvenusią mamą?

Pasidalinsiu su jumis savo istorija. Aš šeimoje antras vaikas. Turiu tikrą brolį, kuris vyresnis už mane 3 metais. Mama mus pagimdė gana vėlai, tačiau tai niekaip neatsiliepė mūsų sveikatai ar auklėjimui. Kai mamai buvo 42 metai, ji gimdė pirmąkart gyvenime. Jiems su tėčiu tai buvo ilgai lauktas vaikas, todėl kad mama ilgai negalėjo pastoti.

Po 3 metų į pasaulį atėjau ir aš. Mane mama pagimdė 45-ių. Mamos amžius visada jautėsi ir mes su broliu gavome tam tikrą vyresniosios kartos auklėjimo „pašalinį poveikį“, tačiau bendrai paėmus mes su juo neturime kuo skųstis. Kai man buvo 17 metų, tėtis išėjo iš šio gyvenimo.

Mama ilgai negalėjo su tuo susitaikyti, mums su broliu tai irgi buvo didžiulė netektis, tačiau mes kartu ištvėrėme šį sielvartą ir gyvenome toliau. Brolis išsimokslino, gavo aukštąjį išsilavinimą ir jį pakvietė dirbti į Ameriką, kur jis ir gyvena po šiai dienai.

O aš likau dirbti tėviškėje. Dabar mamai jau 89 metai ir jai reikalinga priežiūra praktiškai visą parą, todėl aš pasiėmiau ją gyventi pas save.
Tokiame amžiuje žmogus blogiau už vaiką. Ji dažnai palieka įjungtą lygintuvą, nors aš jai visada sakiau, kad man nereikia pagalbos lyginant.

Taip pat ji pastoviai bando kažką gaminti, tačiau tokiame amžiuje jai jau nieko nebesigauna, bet man gėda jai tai pasakyti. O jos atminties sutrikimai kaskart vis labiau baugina. Kartą ji išėjo iš namų ir pamiršo, kur reikia grįžti. Mes ilgai jos ieškojome, kol man paskambino pažįstama. Bijau įsivaizduoti, kur ji būtų ėjusi, jei mano pažįstama nebūtų jos sutikusi.

Prižiūrėti seną žmogų labai sunku ir man norisi gyventi savo gyvenimą. Nebeturiu jėgų visa tai kentėti. Aš jau irgi nebejauna, o visą gyvenimą tenka prižiūrėti tai vaikus, tai dabar štai mamą. Nežinau, kur galima atiduoti pagyvenusią mamą, tačiau mano kantrybė greitai baigsis.