Svotai pasikvietė mane į sodybą pailsėti, o man ten teko dirbti visas išeigines
Mūsų vaikai susituokė prieš 7 metus. Mano žentas – geras vaikinas. Garbės žodis, nieko blogo net prisiminti apie jį negaliu. Nė karto per mūsų pažintį nebuvo, kad ką nors blogo apie jį pagalvočiau.
Su mano dukra lyg ir taikiai gyvena. Iš šono pažiūrėjus išvis miela. Tik ir burkuoja vienas kitam: taip, mieloji, taip, brangusis!
Dar visai neseniai su svotais mes, kaip ir turi būti padoriose šeimose, susitikdavome tik per šeimynines šventes.
Ir kai prasidėjo sodybų sezonas, svotai pasikvietė mane į svečius apžiūrėti jų valdų. Esą, jau kiek kartų jie buvo pas mane svečiuose, o aš pas juos nė karto. Skaudinu aš jų šeimą savo abejingumu.
Čia jau ir dukra ėmė man šnibždėti, kad gal ir išties nuvažiuok, prasiblaškysi, pakeisi aplinką.
O man kaip tyčia tada buvo dvi savaitės atostogų. Aš išvis nemėgstu pas ką nors į svečius prašytis, bet čia jau mane ir sąžinė užgraužė. Be to, žentą aš myliu.
Štai galvoju ir išties, jei svotai įsižeis, ir dukra su žentu dėl manęs susipyks. Žodžiu, nusprendžiau važiuoti.
Kol važiavome su svotais iki jų sodybos, svotas nenutildamas gyrėsi, kaip ten pas juos gera.
Atvažiavome jau link vakaro. Jau nieko nebedarėme, visi pavargo kelionėje. Man parodė vietą miegui ir aš patraukiau ilsėtis.
– Nesupratau, o ko mes čia miegame? Tiek darbų! Reikia pradėti su aušra!
Po to jis riktelėjo žmonai, kad ši (kartu su manimi, aišku), nepamirštų parišti agurkų ir pomidorų. O pats nuėjo pjauti žolės.
Kai išgirdau trimerio garsus, net neiškart supratau, kas taip burzgia. Jis išties pjovė žolę 6 ryto!
Akivaizdu, kad pažadino visą kaimą.
O užduotys man pabiro viena po kitos. Po agurkų su pomidorais paaiškėjo, kad jei noriu į pirtelę, reikia prinešti vandens. Kadangi vandentiekio šiame užkampyje nėra! Svočia visa ligota, tai šitą reikalą pavedė man.
Paskui manęs paprašė paruošti pietus. Svotai visada girdavo mano maistą, bet aš nemaniau, kad taip rimtai!
Kepti svočia išvis nemoka ir nemėgsta. Todėl jei jau toks reikalas ir aš čia pas juos svečiuojuosi, svotas paprašė iškepti jam dar ir pyragų.
Vakarėjant svotas iš kažkur ištraukė porą butelių degtinės ir pasiūlė atšvęsti mano atvykimą. Diena buvo karšta ir link vakaro aš jau visa nuvargau. Todėl gerti atsisakiau. Tada jie viską išgėrė patys!
Svotas matomai išgėrė per daug ir ėmė kelti skandalus su žmona. Be to, priežastis buvo tame, kad mes su ja po pietų prigulėme pavėsyje.
Svotas tai pateikė kaip „daug ilsėjomės, mažai padarėme“. Pažiūrėjau į visa tai ir vietoje žadėtos pirtelės nuėjau miegoti, pasiskundusi nuovargiu.
Vos ne vos sulaukiau sekmadienio ir bėgte pasileidau traukinio link. Kitaip iš šio užkampio neišsikapstysi. Svotai ilgai įkalbinėjo likti. Atgal jie planavo važiuoti pirmadienio rytą. Tačiau nepasidaviau jų įkalbinėjama ir išėjau beveik pasišokinėdama.
Iki šiol tas „išeigines“ prisimenu su siaubu. O svotai nė nenutuokia, kad man pas juos nepatiko! Ir vėl vos pasitaikius progai kviečia į svečius!
