Turime 3 puikias dukras, tačiau tai, ką mane verčia daryti vyras, man kol kas netelpa galvoje
Turiu 3 puikias dukras, kurias labai myliu. Tačiau jau pavargau nuo motinystės pareigų, kadangi visą laiką jas prižiūriu. Vyras dirba.
O mano sesuo ir mama padeda man namuose. Jos vedasi mergaites pasivaikščioti, dažnai kviečiasi jas į svečius ir sėdi su jomis namuose, kai to paprašau. Kadangi visą laiką skiriu šeimai, netekau visų draugių ir pastaruosius 7 metus nedirbu.
Laukiu, kad vaikai greičiau paaugtų ir taptų savarankiški. Dabar svajoju praeiti mokymus ir grįžti į darbą, galiausiai užsiimti savimi ir susitvarkyti išvaizdą. Taipogi noriu užsirašyti į sporto klubą, sulieknėti ir lankytis pas kosmetologę.
Tačiau vyras nenurims tol, kol mes neturėsime berniuko. Žinau, kaip vyras svajoja apie sūnų, su kuriuo dalinsis interesais, turės kompaniją sporte, žygiuose ir žvejyboje. Dukroms visiškai tolima tai, ką mėgsta tėvas. Joms svarbiausia – puošmenos ir lėlės. Vėl gimdyti aš bijau. O jei ir šįkart bus mergaitė? Tai teks gimdyti penktą kartą. Mano vyras tiesiog užsiciklinęs ant „žydros spalvos“.
Aš jau bijau, kad jei jo nepagimdysiu, jis pabandys susilaukti įpėdinio už šeimos ribų ir ims eiti per moteris. Auginti viena trijų vaikų irgi nenoriu. Vyro tėvai irgi nori anūko, nors su vaikais man visai nepadeda. Jie labai retai mato savo anūkėles ir beveik nebendrauja su jomis.
Mano mama ir tėtis pilnai mano pusėje. Jie tikina nepasiduoti vyro įkalbinėjimams ir sako, kad jei gims sūnus, vyras su juo greitai „atsižais“ ir vaikas vėl liks ant manęs. Ir kad aš slapčia nuo vyro turiu vartoti tabletes.
