Vyras mane paliko su dviem vaikais, tačiau vis tiek ateidavo pietų

Du vaikai, puikus butas, 10 metų trukmės meilė. Maniau, kad mano gyvenimas nuostabus. Vyras mane mylėjo, vaikučiai buvo sveiki, ko dar reikia, galvojau aš. Pasirodo, vyras mano entuziazmo nepalaikė. Jam nepatiko, kaip aš atrodau.

Po vaikų gimimo aš truputį pasikeičiau. Priaugau svorio, pasitrumpinau plaukus, visiškai nustojau rūpintis savimi. Vyras susirado kitą.

– Sutikau Simoną komandiruotėje. Ji mano pirmoji meilė. Pamatęs ją, prisiminiau savo jausmus. Supratau, kad niekada tavęs nemylėjau,
– ištaręs šią frazę, vyras išvažiavo pas meilužę.

Anyta paskambino iškart, ji mane palaikė.

– Kalbėjau su Sigitu. Atleisk jam, jis toks kvailys. Nesupranta, kad praras šeimą dėl akimirkos susižavėjimo. Svarbiausia, tu nenusimink, jis grįš pas tave. Aš ta Sima pasirūpinsiu, štai pamatysi.

Anytos rūpestis mane sujaudino. Ji visada mane palaikė. Kartą vyras pakėlė balsą ant manęs jai esant. Tada ji paėmė šluotą ir gerai jį pašventino.

– Dar kartą riktelėsi ant mano marčios, aš tau parodysiu. Vaikščiosi dabar man tyliai,- pasakė jam anyta.

Mano mama irgi sakė, kad jis grįš pas mane. Nieko nenorėjau tikėtis.

Kartą anksti grįžau iš darbo. Pamačiau koridoriuje vyro batus. Jis sėdėjo virtuvėje ir už abiejų žandų lapnojo mano naminius kotletus.

– Tu visai pakvaišai? Ką tu čia darai? – šaukiau per visus namus.

– Atleisk man. Nebegaliu maitintis maistu, kurį gamina Simona. Ji pamišusi dėl sveikos mitybos, o aš vyras, man reikia mėsos.

Restoranuose brangu, o valgykloje neskanu. Galima, aš ateisiu pas jus vakarienės, kaip ten bebūtų, mes viena šeima, – sakė buvęs vyras.
Ne juokais įniršau.

Grįžti jis nesiruošė, o štai valgyti mano kotletų – prisistato kaip geras. Išgrūdau jį. Pakeičiau spyną, kad daugiau nekviestas nesirodytų.