Mama nupirko broliui 3 kambarių butą, o man – studiją, kur teisybė?
Po močiutės mirties liko didelis namas priemiestyje, kurį ji paliko mamai ir mums su broliu. Nusprendėme, kad jį parduosime ir nupirksime visiems po 1 kambario butą. Visais palikimo ir namo pardavimo klausimais užsiėmė mama.
Išėjo taip, kad šioje schemoje aš tapau silpnąja grandimi – mama nusprendė nupirkti broliui (ir užrašyti jo vardu) 3 kambarių butą, o man atiteko 22 kvadratų studija. Tuo metu buvau išvykusi ir ne itin domėjausi, kas vyksta.
O ir kaip aš negalėčiau pasitikėti tikra motina! Mama gyvena su patėviu jo 2 kambarių bute, jis vaikų neturi ir kitų artimų giminaičių taipogi. Broliui ji nupirko 3 kambarių butą paskaičiavusi, kad vienas kambarys bus jai, bet aš juk suprantu, kad visa tai tik kalbos.
Saulius tiesiog paspaudė mamą, esą, jis turi žmoną, vaiką ir jam reikia didelio gyvenamojo ploto. O man tai kam, aš netekėjusi, užteks ir studijos. Tai juk neteisinga! Mes juk turėjome lygias palikimo dalis!
Žinau, kad mama niekada nepretenduos į brolio butą. Gatvėje irgi neliks – ne tam ištekėjo ir išsirinko našlį be artimų giminaičių. Ir paprieštarauti lyg ir nėra kaip – juk kiekvienas turi po butą, tačiau vis tiek širdyje bjauru!
Niekada negalėjau pagalvoti, kad su manim taip pasielgs tikra motina ir mylimas brolis! Na nieko, jiems viskas grįš bumerangu.
