Šis mažas vabzdys dažnai apsigyvena vonios kambaryje. Ar reikėtų jo bijoti ir kodėl jis atsiranda namuose?

Vėlai vakare nueinate į vonios kambarį, įjungiate šviesą ir staiga grindimis šmėsteli kažkas mažo ir sidabriško. Vos po akimirkos jis jau dingęs po vonia ar už grindjuostės.

Tokią situaciją yra patyręs ne vienas. Ir pirmoji mintis paprastai būna ne pati maloniausia: kas tai buvo ir kodėl šis padaras atsirado mano vonios kambaryje?

Greičiausiai pamatėte sidabrinę žuvelę, dar vadinamą cukriniu žvyninuku.

Jos išvaizda iš tiesų gali būti nemaloni: pailgas sidabriškas kūnas, ilgos antenos ir neįtikėtinai greiti judesiai. Įjungus šviesą ji paprastai nė akimirkos nedelsia ir stengiasi kuo greičiau pasislėpti.

Gera žinia ta, kad žmogui šis vabzdys paprastai nėra pavojingas. Jis nekanda, nesiurbia kraujo ir žmogaus nepuola.

Tačiau yra vienas svarbus „bet“.

Jeigu tokius vabzdžius namuose pradedate matyti dažnai, verta atkreipti dėmesį ne tik į juos, bet ir į pačius namus.

Kodėl jie taip mėgsta vonios kambarį?

Atsakymas dažniausiai slypi viename žodyje – drėgmė.

Šiems vabzdžiams patinka šiltos, tamsios ir drėgnos vietos. O dabar pagalvokite, kaip atrodo vonios kambarys po karšto dušo: aprasojęs veidrodis, vandens lašeliai ant plytelių, drėgnos grindys ir šiltas oras.

Jiems tai beveik idealios sąlygos.

Ypač palanki aplinka susidaro tuomet, kai vonios kambaryje prastai veikia ventiliacija, kažkur nepastebimai prateka vamzdis arba patalpa tarp maudynių nespėja gerai išdžiūti.

Dieną galite nė neįtarti, kad turite tokių „kaimynų“.

Jie slepiasi po vonia, už spintelių, prie vamzdžių, už grindjuosčių, plyšiuose ir kitose vietose, į kurias retai pažvelgiame.

O vakare ir naktį, kai namuose tampa tylu ir tamsu, jie išlenda iš savo slėptuvių.

O ką jie ten valgo?

Čia prasideda įdomioji dalis.

Šių vabzdžių maistu gali tapti dalykai, kurių mes maistu tikrai nepavadintume. Juos domina įvairios krakmolo ar celiuliozės turinčios medžiagos ir kitos organinės liekanos.

Todėl jų galima aptikti ne tik vonios kambaryje.

Kartais jie įsikuria prie senų knygų ir popierių, kartoninių dėžių, sandėliukuose, virtuvėje ar tamsiuose spintų kampuose.

Jeigu aplinkoje pakanka drėgmės, maisto ir saugių slėptuvių, jiems nėra jokios priežasties ieškoti kitos vietos.

Kodėl jie primena mažas sidabrines žuveles?

Jų kūną dengia smulkūs žvyneliai, suteikiantys būdingą sidabrinį blizgesį. Dėl šios išvaizdos ir greitų, vingiuojančių judesių daugelyje kalbų jų pavadinimas siejamas būtent su sidabrine žuvele.

Tačiau šie vabzdžiai turi dar vieną stebinantį bruožą.

Jie priklauso labai senai vabzdžių grupei ir, kitaip nei daugelis kitų vabzdžių, gali nertis net pasiekę suaugėlio stadiją. Dėl to jie geba atkurti kai kurias pažeistas ar prarastas kūno dalis, pavyzdžiui, antenas ar galūnes.

Stebina ir jų gyvenimo trukmė. Esant palankioms sąlygoms, jie gali gyventi kelerius metus.

Taigi tas mažas sidabriškas padaras, kurį vos sekundę matėte bėgantį vonios grindimis, jūsų namuose gali būti gerokai seniau, nei įsivaizduojate.

Ar jų reikia bijoti?

Pamačius vieną tokį vabzdį panikuoti tikrai nereikia.

Jie nepuola žmonių, nekanda ir nėra laikomi tipiškais pavojingų ligų platintojais.

Problema gali atsirasti tada, kai jų prisiveisia daug.

Didesnė jų populiacija gali pažeisti popierių, knygas, tapetus, kartonines dėžes ir kai kurias kitas medžiagas.

Tačiau dar svarbesnis klausimas – kodėl jų jūsų namuose atsirado tiek daug?

Jeigu šiuos vabzdžius matote nuolat, tai gali būti ženklas, kad kažkur namuose ilgą laiką išlieka per didelė drėgmė.

Ir būtent tai verta patikrinti.

Jei jų vis daugėja, pirmiausia patikrinkite šias vietas

Pradėkite nuo vonios kambario.

Ar po dušo patalpa dar ilgai lieka drėgna? Ar gerai veikia ventiliacija? Ar po vonia arba praustuvu nėra nedidelio nuotėkio? Ar prie vamzdžių nesikaupia drėgmė? Gal kuriame nors kampe jau pastebėjote pelėsio požymių?

Po maudynių verta gerai išvėdinti patalpą arba įjungti ventiliaciją, nuvalyti susikaupusį vandenį ir nepalikti drėgnų rankšluosčių ar šluosčių ilgai gulėti krūvoje.

Taip pat verta apžiūrėti plyšius prie vamzdžių, grindjuosčių ir plytelių bei retkarčiais išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas.

Kuo patalpa sausesnė ir kuo mažiau joje saugių slėptuvių, tuo mažiau patraukli ji tampa šiems mažiems naktiniams gyventojams.

Taigi svarbiausias klausimas nėra „kaip jis čia pateko?“

Daug įdomiau paklausti:

kodėl jam čia taip patinka?

Vienas atsitiktinai vonios kambaryje pastebėtas vabzdys dar nereiškia, kad jūsų namuose yra rimta problema.

Tačiau jeigu vakarais juos pastebite vėl ir vėl, o jų, atrodo, tik daugėja, numoti ranka nereikėtų.

Kartais šis mažas sidabriškas svečias gali atkreipti dėmesį į tai, ko patys dar nepastebėjome – per didelę drėgmę, nepakankamą ventiliaciją ar paslėptą vietą, kurioje nuolat kaupiasi vanduo.

Todėl kitą kartą, kai įjungus vonios kambaryje šviesą kažkas sidabriško žaibo greičiu pasislėps už grindjuostės, neskubėkite vien tik išsigąsti.

Geriau atidžiai apsidairykite. Gali būti, kad šis mažas nekviestas svečias jums išduoda kai ką svarbaus apie jūsų pačių namus.

O jūs ar esate vonios kambaryje matę tokių mažų sidabriškų vabzdžių? Tik vieną kartą ar jie pasirodo vis dažniau? Parašykite komentaruose, kurioje namų vietoje juos dažniausiai pastebite.