Vyras išlaiko suaugusią dukrą iš pirmos santuokos, o jos norai auga ne dienomis, o valandomis

Vyras toliau išlaiko dukrą iš pirmos santuokos, nors ji seniai nebe vaikas, mergelei 24 metai. Tačiau dirbti atsisako, vis prigalvoja istorijų tėvui ir traukia iš jo pinigus, o jis negali jai atsakyti.

Vyras iki manęs jau buvo susituokęs, yra dukra, kuriai skyrybų metu buvo 15 metų. Tai, kad vyras paliko bendrai užgyventą butą tai šeimai, perrašęs savo dalį dukrai, ir kad mokėjo alimentus, manęs netrikdė. Suprantu, kad tai bendras jų vaikas, kuriam jis turi padėti. Jei jis elgtųsi kitaip, aš pirmoji jo nesuprasčiau.

Su pačia mergaite nebuvau pažįstama iki jos pilnametystės. Susitikinėti su ja aš jam niekada nedraudžiau, tačiau leidau suprasti, kad savo namuose nenorėčiau jos matyti. Jie matėsi kažkur neutralioje teritorijoje, kas visus tenkino.

Su alimentais problemų irgi nekilo, vyras gerai uždirba, aš irgi alga nesiskundžiu, mums užteko. Buvusi žmona nebuvo įžūli ir nieko papildomai nereikalavo, didelės išlaidos buvo aptariamos iš anksto, ekstrinių situacijų nepamenu, arba aš apie jas nežinau.

Taip išėjo, kad vyresniosios vyro dukros pilnametystė sutapo su vaiko atsiradimu pas mus. Aš tada juokiausi, kad pas vyrą tiesiog kaip konvejeris – vieną užauginai, dabar imkis antro.

Vyras reikalavo, kad jo vyresnėlė susipažintų su broliuku, visgi jie giminės. Nemačiau tame prasmės, tačiau nesiginčijau, tebūnie. Tada vyras pakvietė dukrą pas mus į svečius.

Iš pirmo įspūdžio nieko pasakyti negaliu. Mergaitė kaip mergaitė, madingai apsirengusi, gerai pasidažiusi, mandagi. Tai viskas, su ja ypatingai nebendravau, daugiau užsiėmiau vaiku. Tada man atrodė, kad toliau viskas bus taip, kaip iki šiol – ji gyvens savo gyvenimą, o mes savo.

Tačiau pasirodė, kad mergina turėjo kitų planų. Anksčiau pinigus gaudavo jos mama, todėl mums problemų nebuvo, vyras duodavo pinigus tiesiogiai jai. Čia jai pradėjo didėti apetitas, iš visko sprendžiant. Ji paprašė pinigų kartą, antrą, trečią, o paskui suprato, kad iš tėvo galima vyti virveles, sukeliant gailestį, ir jos tempai padidėjo.

Paaiškėjo, kad jis apmoka dukters būsto nuomą, kad ji gyventų arčiau universiteto, tai pats centras ir butai ten labai nepigūs. Mane tai papiktino, todėl kad ji turi kur gyventi, o tai jau prabanga – nenoriu važiuoti autobusu, noriu pereiti gatvę ir būti vietoje.

Prieš metus mergina persikėlė pas savo vaikiną, maniau, kad pinigų išeis mažiau, juk neteks mokėti už butą, tačiau klydau. Vietoje šitų išlaidų atsirado kitos maždaug už tokią pat sumą. Mane tai ėmė erzinti dar labiau, na o kiek galima kentėti?

O vasarą kilo skandalas, kuris brendo visą tą laiką. Mūsų mergina susiruošė tekėti, todėl iš tėvo tikėjosi geros dovanos – mašinos.
Aš tai sužinojo, kadangi vyras pasakė, jog ruošiasi imti kreditą. Daugiau nebesivaldžiau, todėl pasakiau vyrui, kad jis jau prarado protą dėl savo dukros. Jai ir taip išleista didžiausia krūva pinigų, bet jai vis maža. Dabar jai reikia automobilio, o tėvas bėga jo pirkti, juk dukrelė bedė pirštuku ir paprašė.

Manęs toks posūkis netenkina, aš ir taip labai ilgai kenčiau šias finansines išlaidas suaugusiam asmeniui, kuris visiškai nenori pats kažką daryti. Iš kitos pusės, aš ją puikiai suprantu – kam vargintis, kai viskas paduodama ant lėkštutės.

Vyras tikina, kad tai paskutinės išlaidos dukrai, tačiau man nuo to ne lengviau. Be to, netikiu, kad paskutinės. Nes ji ras dar kokią nors svarią priežastį, sugalvos liūdną istoriją, o jis ištiš ir sumokės.

Iškėliau sąlygą, kad jei jis pasiims šį kreditą, tai mes išsiskirsime. Pavargau nuo viso to.