Mano šešuras tapo anūko angelu sargu

Po vestuvių nemylėjau ir netgi šiek tiek bijojau vyro tėvo. Man šešuras visada atrodė labai uždaras, niūrus ir išvis nemalonus. Jis daug rūkė, mažai kalbėjo ir nuolatos viską stebėjo.

Šalia jo visada jaučiausi labai nepatogiai.
Kai mums su vyru gimė sūnus, aš labai nenorėjau, kad mūsų mažylis leistų laiką su seneliu.

Šiandien sukanka 3 metai, kai mirė mano šešuras. Ir aš gailiuosi tik vieno. Gailiuosi, kad nespėjau jam pasakyti „ačiū“! Nespėjau padėkoti mūsų seneliui už tai, kad mano sūnui jis tapo tikru angelu sargu.

Jis visą gyvenimą saugojo ir gelbėjo mūsų berniuką. O kai anūkas visai suaugo, senelis iškeliavo į dausas. Ten, kur visų angelų vieta.

Pamenu, mūsų sūnui buvo dveji, kai mes išvažiavome ilsėtis į sodybą. Tuomet kvailai susiklosčius aplinkybėms jis iškrito pro 2 aukšto langą, o šalia nieko nebuvo. Mūsų sūnų išgelbėjo seni čiužiniai, kuriuos šešuras ištempė iš palėpės išdžiovinti. Kodėl jis padėjo šiuos senus čiužinius būtent po tuo langu, iki šiol lieka mįslė.

Mūsų sūnui buvo ketveri, kai jis užsivertė ant savęs puodą su uogiene. Šią uogienę virė mūsų senelis, bet, kaip paaiškėjo vėliau, jis pamiršo įjungti ugnį ir uogienė buvo nekaršta.

7-ių sūnus atsitiktinai į rozetę įkišo vinį. Visa tai nutiko mano akyse, bet aš nespėjau net aiktelėti. Keistai susiklosčius aplinkybėms, šešuras prieš kelias minutes atjungė elektrą, kad suremontuotų rozetę vonioje.

Dar vienas mįslingas neįtikėtino išgelbėjimo atvejis nutiko, kai mūsų sūnui buvo 10 metų. Tada jie su seneliu buvo sode. Sūnus sėdėjo ant suoliuko prie namo, o senelis dirbo darže. Šešuras pakvietė sūnų, kad parodytų jam gražų vabalą, kurį jis iškasė. Ir kai tik sūnus nuėjo, ant suoliuko užvirto medis.

13-os sūnus susiruošė važiuoti su klase į ekskursiją, tačiau šešuras pamiršo jį laiku pažadinti. Tada sūnus labai susikrimto, kad nespėjo į autobusą. O paskui paaiškėjo, kad važiuojat atgal autobusas pateko į baisią avariją.

Paskutinis mįslingas atvejis nutiko, kai sūnui buvo 16. Jis kaip tik ruošėsi sutikti Naujuosius su draugais.

Pamenu, ta žiema buvo labai šalta. Sniego pripustė iki kelių. Sūnus išėjo iš namų, laiptinėje paslydo ir pakaušiu trenkėsi į betoninius laiptus. O prieš kelias minutes šešuras juokais uždėjo sūnui savo kailinę kepurę, nes lauke buvo labai šalta. Ir būtent ši kepurė jį išgelbėjo…

Ir tokių istorijų buvo daugybė. Dabar visų net neprisimenu.

Gaila, kad šešuras taip anksti paliko šį pasaulį. Jis galėjo padaryti dar tiek gerų darbų…