Turiu vienintelį norą – gyventi kuo toliau nuo šios „mamos“, kuri neleidžia pailsėti nei sau, nei man
Kiekvienu gyvenimo periodu mes ilsimės skirtingai. Vaikystėje nekantriai laukdavau atostogų. Tuo metu tėvai man skirdavo daug laiko, mes kartu žaisdavome ir linksmindavomės.
Atsiradus pirmajam darbui, poilsis tapo kitoks: ramus pokalbis su draugėmis prie arbatos puodelio arba pasivaikščiojimas gryname ore. Dabar apie poilsį bet kuria to žodžio prasme tenka tik svajoti.
Taip susiklostė, kad mes su vyru ir vaikais gyvename su mano anyta. Sutuoktiniui tai turbūt idealu, kai dvi jį mylinčios moterys yra šalia. Tačiau man labai sunku.
Be pagrindinio darbo turiu atlikti visą namų ruošą, užsiimti vaikais, išleisti juos ir pasitikti po mokyklos. Atrodytų, kad galima pagulėti per išeigines, kaip anyta sako, „gulėk, kiek nori“, bet per šias pusantros dienos darau tai, ko nespėjau padaryti paprastomis dienomis.
Anyta visą gyvenimą augino sūnus viena, kuo ji dažnai mėgsta pasigirti prieš mane vyrui girdint. Todėl jam atrodo, kad taip turi būti. Ir pagalbos namuose iš jo nesulauksi.
Jis įsitikinęs, kad taip turi būti, ką man atvirai pareiškė: „mano mama kažkaip susidorodavo“. Turiu vienintelį norą – gyventi kuo toliau nuo šios „mamos“, kuri neleidžia pailsėti nei sau, nei man. Ji viską darė už savo vyrą, kuris po kelių metų ją iškeitė į jaunesnę ir sveikesnę. Galiausiai savo amžiui užsidirbo krūvą ligų.
Atskiru punktu galima paminėti sodą. „Savo sveikiau“, „visi taip daro“ – nedidelė dalis jos kūrinių tema „išsekinti save iki beprotybės sode“. Noriu skirti laiko sau, rūpintis savo išore ir vidine ramybe, o ne žaloti nugarą ir sąnarius, tampydama daržovių maišus ir uogų kibirus.
Anytai poilsis sode – tai daržas ir begalinės lysvės. Tačiau siaubingiausia, kad ji įsitikinusi tuo, kad aš privalau iškankinti save iki tokio pat lygio. Neseniai grįžome iš sodo su krūva maišų, vyras nė nepakilo mūsų pasitikti. Jau nekalbant apie tai, kad jis visą dieną pragulėjo ant sofos.
Galiu pasakyti tiksliai, kad daugiau taip gyventi nenoriu. Persikelsiu pas tėvus. Netrukus pranešiu vyrui ir tegu daro ką nori. Sveikas žmogus ne tas, kuris valgo daržoves iš savo lysvės, o tas, kurio psichika sveika. Geriau aš tų daržovių nusipirksiu, o savaitgalį ramiai praleisiu su vaikais.
