Padariau didelę kvailystę – perrašiau butą sūnui
Mes su vyru gyvenome laimingai ir gerai. Jis neblogai uždirbo, aš irgi kilau karjeros laiptais. Nusipirkome erdvų butą, susitaupėme santaupų. Netrukus vyrui nustatė baisią diagnozę – piktybinis auglys. Po pusės metų tapau našle.
Liko vienas artimas žmogus – sūnus. Kaip aš svajojau, kad jis taps patikimu ramsčiu ir palaikymu gyvenime. Tačiau ne viskas įvyksta taip, kaip mes norim.
Dar vyrui esant gyvam mes nusipirkome dar vieną butą ir jį užrašėme mano vardu. Šį būstą mes nuomojome ir gaudavome papildomas pajamas. Mes su sūnumi gyvenome mūsų senajame bute, kurį pirkome jaunystėje. Vietos ten buvo pakankamai.
Domas užaugo, išsimokslino ir netrukus po to vedė. Gyventi su sūnaus šeima aš nenorėjau. Net neįsivaizduoju dviejų šeimininkių prie vienos viryklės.
Juolab mes turime dar vieną butą, kuriame gyvena nuomininkai. Sūnus ėmė kelti šitą temą ir pasakė, kad būtų puiku perrašyti butą jam. Nebuvau prieš.
Puikiai supratau, kad jaunimui dabar neįmanoma patiems nusipirkti būsto. Ypač jei pora planuoja pagausėjimą. Kaip vestuvinę dovaną įteikiau jauniesiems butą. Nuomininkai išsikraustė per mėnesį.
Pati likau gyventi senajame bute. Po vestuvių jaunavedžiai persikėlė į įrengtą butą. Perrašiau visus dokumentus sūnui, kad jis ten jaustųsi šeimininkas. Dabar sėdžiu ir laukiu anūkų atsiradimo.
Po pusmečio sūnus pas mane atvažiavo nauja mašina. Įsitempiau. Iš kurgi pas juos pinigai tokiam brangiam automobiliui?
– Sūneli, iš kur tokia prabanga? Tu lyg ir vidutinį atlyginimą gauni, – pasidomėjau aš.
– Nusprendėme parduoti butą. Žmona nori keliauti, o aš – važinėti nauja mašina,- pasakė sūnus.
– Jūs ką? O kurgi dabar gyvensite?
– Nesijaudink. Mes arba paskolą pasiimsim, arba nuomosimės būstą. Žmona taip norėjo parduoti butą ir įgyvendinti savo svajonę, kad negalėjau jai atsakyti. Pasakė, kad priešingu atveju skirsis.
Buvau šokiruota tokių sūnaus veiksmų. Negi per visą gyvenimą aš jam neįdėjau nė lašo smegenų? Kaipgi taip? Mes su vyru plušome paromis, kad kažką uždirbtume, o jis taip paprastai viską išparduoda.
Po mėnesio sūnus su žmona pateko į avariją.
Ačiū Dievui, kad liko gyvi ir sveiki, o štai mašina virto metalo laužu. Po to marti su juo išsiskyrė. Dabar Dominykas ruošiasi persikelti pas mane, o aš neturiu didelio nori gyventi su juo.
