Uošvė nori vykti su mumis ilsėtis. O juk mums su žmona medaus mėnuo!

Mano vardas Vykintas. Vedžiau visai neseniai. Mes su žmona susiruošėme vykti medaus mėnesio, pailsėti į užsienį. Kadangi tai buvo žiemos pradžioje, ir man, ir žmonai darbe atostogas davė labai lengvai. Juk visi žmonės nori vykti atostogų tik vasarą.

Susiplanavome kelionę, susiruošėme pirkti bilietus. Jau net pradėjome krautis lagaminus. Ir čia į mūsų gyvenimą įsikišo uošvė.

Ponia Simonavičienė ir iki vestuvių man nelabai patiko. Ji man iškart pasirodė kažkokia keista moteris. Tačiau nusprendžiau, kad vis tiek vesiu Liną. Juk ne su uošve ruošiuosi gyventi. Nors daugelis uošvės išsišokimų man atrodė labai keisti.

Tačiau žmonai nieko nesakiau: nenorėjau jos liūdinti – juk ji labai myli savo mamą. Liną aš labai myliu ir nenoriu skaudinti.

Tačiau uošvė pasirodė neįtikėtinai įžūli ir sulig kiekviena diena įžūlėja vis labiau. Man atrodo, kad po metų-pusantrų ji išvis persikels pas mus gyventi ir miegos su mumis vienoje lovoje.

Kaip išvis įmanoma tai sugalvoti – vykti su jaunavedžiais medaus mėnesio! Juk suprantama, kad medaus mėnuo – tai jaunavedžiams, tik dviem!
O uošvė argumentuoja savo norą tuo, kad niekada nebuvo užsienyje ir labai nori pailsėti. Ji tvirtina, kad mums netrukdys.

Kaip tai netrukdys?! Tikrai trukdys! Apie tai, kad uošvė nori vykti su mumis medaus mėnesio, sužinojau visiškai atsitiktinai. Tiesiog žmona buvo duše. Čia jai atėjo pranešimas nuo jos mamos. Aš jį perskaičiau.

Buvau tiesiog šoke, kai supratau, kad uošvė įkalbinėja savo dukrą sutikti, kad ji vyktų su mumis. Tiesiog nežinau, ką man daryti.

Nenoriu susigadinti poilsio, tačiau nenoriu ir sugadinti santykių su uošve. Kaip man išspręsti visa tai taikiai, kad visi būtų patenkinti ir nieko neįžeisti?