Algis pabėgo iš namų, nes gėdijosi motinos negalios. Ir tik kai jos nebeliko, vaikinas sužinojo visą tiesą, tačiau buvo per vėlu

Algis nuo pat vaikystės gėdijosi savo mamytės. Ji turėjo negalią – trumpą ranką, dėl ko iš vaikino nuo mažens šaipėsi bendraamžiai. Nuo vaikų darželio Algis girdėjo kitų vaikų patyčias apie jo mamą. Ir ilgainiui pats ėmė nekęsti savo mamos.

Nuo vaikystės jis svajojo pabėgti iš namų, niekada nebegrįžti ir nebematyti mamos. O ji visą gyvenimą pašventė sūnui. Laikas prabėgo greitai. Nespėjo Marija nė mirktelėti, kai jos sūnus jau baigė mokyklą ir laikė stojamuosius į aukštojo mokslo įstaigą. Algis buvo labai laimingas, kad galiausiai galės ištrūkti iš gimtojo miesto ir persikraustys į sostinę.

Pasakė, kad niekada čia nebegrįš. Taip ir nutiko. Algis įstojo mokytis būtent ten, kur svajojo visą gyvenimą. Ten rado savo meilę, vedė ir įsidarbino gerame darbe. Jo gyvenimas susiklostė kuo puikiausiai. Dabar turi gražuolę žmoną ir du sūnus, dirba prestižinėje firmoje ir turi viską, apie ką kadaise svajojo. Tik štai apie savo mamą visus tuos metus jis nė neužsiminė.

O telefonu kalbėjosi vos kelis kartus ir tai tik todėl, kad mama pati skambino. O kartą jo jau senutė motina atvyko pas jį pasisvečiuoti nė neperspėjusi. Ji nematė jo jau daug metų, o savo anūkus tik fotografijose.

Algis visiškai nesidžiaugė pamatęs mamą. Jis, kaip visada, vietoje švelnių ir malonių žodžių tik nepatenkintas paklausė, ko ji atvažiavo. O pati Marija sakė sūnui, kad jaučia greitai išeisianti ir atvažiavo atsisveikinti su ja ir anūkais.

Algio šie žodžiai nesujaudino, todėl jis bandė kuo greičiau išgrūsti motiną iš jų namų. Pats nupirko jai bilietus namo ir net nuvežė į stotį. Po kurio laiko nutiko blogiausia – Marijos nebeliko. Algiui tai papasakojo Marijos kaimynė.

Vyras nesiryžo važiuoti į mamos laidotuves, tačiau vėliau visgi nuvyko į kapines. Kelią iki motinos kapo jam parodė kaimynė. O kol jie važiavo mašina, ji papasakojo vieną labai įdomią istoriją.

Pasirodė, kad kai Algiui buvo vos pusantrų metų, jis kartu su motina pateko į avariją. Tiesiai į juos įsirėžė automobilis, už kurio vairo sėdėjo neblaivus vyriškis. Marija, kad sūnus nenukentėtų, visą smūgį prisiėmė sau.

Todėl taip nutiko, kad po daugybės operacijų jai teko amputuoti dalį kairės rankos. Algis išbalo. Jam iškart pasidarė gėda prieš mamą, kad jis savo elgesiu gadino jai gyvenimą. Tačiau buvo per vėlu. Vyras beveik iki nakties stovėjo prie mamos kapo ir prašė atleidimo.

Jis žinojo, kad ji jam atleido, tačiau širdyje jam vis tiek buvo labai sunku ir gėda dėl savo žodžių ir poelgių.