Aš buvau įsiutusi, kai mano vyras pasiūlė pasiimti jo mamą į mūsų ilgai laukiamą romantišką kelionę!

Su savo vyru esame vedę jau penkerius metus. Gyvename gerai, konfliktų būna itin retai ir tik dėl nereikšmingų dalykų. Dažniausiai tai susiję su tuo, kad mano vyras dažnai būna komandiruotėse. Be to, tos kelionės trunka labai ilgai – nuo kelių mėnesių iki metų.

Galbūt todėl mes tiesiog neturime laiko vienas kitam pabosti, o atvirkščiai – nuolat ilgiesi kiekvienas kito. Labai vertiname laiką, praleistą kartu. Na, ir natūralu, kad labai laukiu kiekvieno jo sugrįžimo.

Neseniai jis grįžo iš dar vienos komandiruotės. Jo sugrįžimas sutapo su vasara, todėl iš anksto suplanavome atostogas prie jūros. Pastaraisiais metais niekur ypatingai nesivažinėjome. Net medaus mėnesio nesugebėjome. Pirmiausia taupėme vestuvėms, tada automobiliui, tada butui.

Dabar pajutome, kad finansine prasme tapo šiek tiek laisviau. Be to, artimiausiu metu planavome turėti vaikų. Tai šios atostogos turėjo būti pirmosios ir paskutinės prieš gyvenimą, kupiną naujų rūpesčių.

Koks gi buvo mano nustebimas, kai išgirdau vyro pasiūlymą!

– Tu nieko prieš, jei su mumis važiuos mano mama? Ji sužinojusi, jog planuojame keliauti prie jūros, labai susidomėjo. Mama labai prašo, noriu ir aš jai dovaną padaryti, – atsargiai paklausė vyras.

– Iš tikrųjų tai esu prieš! Mes planavome, kad tai bus romantiška kelionė. Tavo mama, su visa pagarba, visiškai neatitinka šio formato. Dar pasakyk, kad gyvensime tame pačiame kambaryje! – itin emocingai atsakiau aš.

– Klausyk, štai ką aš sugalvojau. Gerai, pasiimk mamą. Na, o aš tada pakviesiu savo draugę. Jei mums nesvarbu atostogauti kartu! Kol jūs su mama bendrausite, aš su drauge laiką praleisiu, – nusprendžiau apsimesti.

– Nepradėk skandalų. Koks čia ryšys su tavo drauge? Noriu iš esmės savo mamą pasiimti į atostogas. Tai nereiškia, kad dabar su mumis turėtų važiuoti bet kas, – pareiškė vyras.

Buvau šokiruota! Žinoma, juokavau. Draugės atostogose man reikėjo tik tiek, kiek anytos. Tai yra visiškai nereikalinga. Bet kaip jis galėjo taip pasakyti?

Supratau, kad čia reikia laikytis savo nuomonės. Buvau net pasiruošusi likti be ilgai lauktų atostogų. Tik kad mano vyras suprastų, kad jis klysta. Todėl kitą dieną nusprendžiau ramiai su juo pasikalbėti.

– Aš myliu tavo mamą, tu puikiai tai žinai. Bet manau, nieko blogo neatsitiks, jei ji vėliau vyks atostogauti su tavo tėvu. O mes pailsėsime dviese, kaip ir planavome. Jei tu su manimi nesutinki, palengvinsiu tau užduotį. Važiuok su mama, o aš niekur nekeliausiu, – išsakiau savo poziciją.

Ir aš laimėjau! Vyras vis dėlto pasirinko mane. Jo mama, beje, pernelyg nesutarėsi. Jam reikėjo tiesiog geriau apsvarstyti mamos prašymą, ir tik tada jį man paminėti.

Kaip jūs reaguotumėte į tokį pasiūlymą iš sutuoktinio?