Author: Daiva

Man 30 metų, o rytas prasidėjo kaip įprasta, net neatspindėdamas, kad kažkieno istorija mane taip stipriai palies. Paprasčiausiai skubėjau į

Nuotraukose — šypsenos, harmonija. Jis vilkėjo marškinius, aš su lengvu makiažu ir ranka ant jo peties. Nieks nebūtų pasakęs, kad

Greitai bus metai, kai grįžau į namus, kuriuose nebuvau visus dešimt metų. Tiek laiko praleidau Anglijoje — ne iš gero

Prisipažinkite: juk ne kartą teko pastebėti, kad viename kambaryje arba bute jaučiatės laisvai ir patogiai, o kitame jus tarsi kažkas

Aš praradau savo auksinius auskarus, bet nesureikšminau to — nusprendžiau, kad pati kažkur padėjau. Po dviejų dienų sutikau kaimynę lifte,

Kai mano anūkė baigė koledžą, padovanojau jai dovaną, kurią nunėriau kabliu – tai buvo viskas, ką galėjau sau leisti. Kita

Kai dar kartą nuvykau pas tėvą į kaimą, negalėjau sulaikyti užplūdusių emocijų. Jo gyvenimas čia, tarp apleistų namų ir senelių,

Kadaise maniau, kad baisiausias jausmas motinai — vienatvė. Dabar žinau: blogiausia yra vaiko išdavystė. Daugelį metų kartojau sau, kad teisingai