Author: Daiva

Mes su vyru seniai svajojome pabėgti kur nors kartu. Darbas, buitis, nuolatiniai rūpesčiai — visa tai mus slėgė ir skyrė

Praėjęs trečiadienis turėjo būti šventė — 50-osios mano močiutės ir senelio vestuvių metinės. Tačiau senelis išėjo vos po dviejų mėnesių.

Paskutinius jos gyvenimo metus rūpinausi močiute. Kiekvieną dieną — vaistai, injekcijos, maisto ruoša, bemiegės naktys. Laikiau jos ranką, kai ji

Nuo tos dienos, kai dukra ištekėjo, aš nė karto nesilankiau pas ją svečiuose. Nei įkurtuvėms, nei Kalėdoms, nei anūkės gimtadieniui.

Kai dukra pakvietė mane pasisvečiuoti jos naujuose namuose savaitgaliui, pajutau mišrius jausmus — džiaugsmą ir nerimą tuo pačiu metu. Mes

Grįžusi namo, jau koridoriuje pajutau, kad kažkas ne taip. Dukra stovėjo prie sienos, grąžė rankovę ir keistai žvelgė į mane.

Mada – tai ne tik audinys ir spalva, bet ir asmenybės, pasitikėjimo bei vidinės energijos atspindys. Suknelė, prie kurios tave

Man 27-eri, ir mano vaikystė niekada nebuvo laiminga. Mama mane pagimdė būdama aštuoniolikos ir nuo tada kasdien primindavo, kaip aš

Trejus metus mes bandėme susilaukti vaiko. Trys begaliniai metai gydytojų, procedūrų, tyrimų, vilčių ir nusivylimų. Kiekvieną mėnesį laukdavau su nerimu,