Berniukas beprotiškai norėjo šuns. Priežastis labai jautri…
Meilė neįkainojama!
Fermeris turėjo šuniukų, kuriuos norėjo parduoti. Jis klijavo jau paskutinį skelbimą, kai staiga prie jo priėjo berniukas.
– Misteri, aš noriu nupirkti vieną šuniuką, – pasakė berniukas.
– Gerai. Tačiau šie šuniukai grynaveisliai ir kainuoja nepigiai,- atsakė fermeris.
Berniukas sekundę susimąstė, paskui įkišo ranką į kišenę ir pasakė:
– Aš turiu 39 centus. Aš galiu už šiuos pinigus nors pažiūrėti į juos? – paklausė berniukas.
– Žinoma. Doli, bėk čia,- atsakė fermeris.
Iš būdos išbėgo kalė, o paskui ją keturi šuniukai. Berniuko akys švytėjo iš laimės. Šuniukai pribėgo prie tvoros, kai staiga berniukas pamatė dar vieną.
Šuniukas šlubavo ir vos spėjo eiti su kitais.
– Aš noriu šito, – ryžtingai pasakė berniukas.
Fermeris pasilenkė prie berniuko ir pasakė:
– Sūneli, tu nenori šio šuniuko. Jis negalės bėgioti ir žaisti su tavimi.
Tada berniukas atraitojo savo kelnes, ir fermeris pamatė protezą.
– Matote, misteri, aš irgi negaliu bėgioti. Man reikalingas kažkas, kas mane suprastų. Kiek aš jums už jį skolingas?
– pasidomėjo berniukas.
– Nė kiek. Už meilę nemoka pinigų,- atsakė fermeris.
Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.
