Įdomu

Man aštuoniasdešimt dveji metai, gyvenu Vilniuje, Žirmūnuose, tame pačiame bute, kuriame augau savo du vaikus. Kai mano vyras mirė prieš

Du šimtai eurų. Kas mėnesį. Pastovus pavedimas, nustatytas trečią mėnesio dieną, paskirtis: „Kotryna – gimnastika.” Per tris metus nepraleidau nė

Tą dieną atsikėliau anksti. Apsivilkau mėlyna suknele, kurią laikau progoms, susitvarkyau plaukus, užsidėjau auskarus, kuriuos Algirdas padovanojo tą dieną, kai

Gyvenu viena jau aštuonerius metus. Nepasirinkau to. Mano vyras Algirdas mirė nuo infarkto vasario rytą — staiga, be perspėjimo. Jam

Bet šią žiemą kažkas pasikeitė. Nežinau, ar tai buvo šaltis, ar tai, kad sūnus Tomas sausį atvažiavo aplankyti ir nutilo

Man penkiasdešimt ketveri ir esu elektrikas Kaune. Vienas gyvenu dvylika metų nuo tada, kai išsiskyriau su Jūrate. Tai nebuvo dramatiškas

Buvome vedę dvidešimt aštuonerius metus. Tai nebuvo filmo santuoka. Tai buvo tikra santuoka — su gerais ir blogais laikotarpiais, su

Septyniolika metų paskirstymas buvo aiškus. Kristina buvo graži. Išskirtinė. Ta, kuriai įėjus žmonės sukdavo galvas. Aš buvau draugė. Maloni, patikima,

Kai gimė mano anūkė Emilija, verkiau ligoninės koridoriuje taip, kaip seniai nebuvau verkusi. Ne iš liūdesio — iš to, kas

Su Algirdu buvau ištekėjusi trisdešimt ketverius metus. Tai ne mažas skaičius. Trisdešimt ketveri metai — tai daug vakarienių, daug vasarų