Daugiavaikės mamos, kuri sėkmingai derina 18 vaikų auklėjimą, labdarą ir verslą, istorija
18 vaikų mama, močiutė, mylinti žmona, psichologė, versli moteris, masažuotoja, Baltarusijos metų žmogus, šeimyninio ansamblio prodiuserė…Būdama 33-ejų, Jekaterina Stankevič spėjo tiek, kad kitam šitiek nuveikti neužteks ir kelių gyvenimų.
Jekaterina pasitinka mane ant savo kotedžo slenksčio. Šypsosi į kamerą, tačiau tarp fotografavimų neslepia pergyvenimų.
Išvakarėse jos sutuoktinis Ali pateko į ligoninę. Be vyro, tikina Katia, ji paprasčiausiai neturėtų pilnavertės ir laimingos šeimos.
Tiesa, tuo, kad ji augins įsivaikintus vaikus, buvo įsitikinusi nuo jaunystės:
– Aš gimiau labai geroje, pasiturinčioje šeimoje. Vaikystė, jaunystė tėvų namuose praėjo tyloje, ramybėje, visiškoje meilėje.
Šis gėris augo kartu su manimi. Kartu su tėvais mes pradėjome važinėti po vaikų namus-internatus, dalyvauti kalėdiniuose spektakliuose, kur aš dalyvaudavau aktyviausiai. Meilė tiems vaikams augo mano širdyje. Jie neturėjo viso to, ką turiu aš. Aš dar tada pasakiau tėvams: užaugsiu ir pasiimsiu vieną vaiką.
O savo antrąją pusę Katia sutiko…Egipte:
– Aš dievo prašiau draugo, kad jis man padėtų realizuoti svajones. Poilsiaudama Egipte atsitiktinai užėjau į parduotuvę. Ten buvo Ali ir jam lyg vidinis balsas būtų pasakęs: tai bus tavo žmona. Jis stipriai pamilo ir mane, ir mano vaikus.
Kai Katia laukėsi antrojo sūnaus ir gulėjo gimdymo namuose, moteris, gimdžiusi kartu su ja, atsisakė vaiko. Taip šeimoje atsirado Liza:
– Ir aš grįžau namo su dvyniais. Vyresniajam tuomet buvo metai ir 7 mėnesiai, aš pažvelgiau į jį ir galvoju: aš Artiomui dovanojau dovaną – Lizą, o man dar reikia padaryti laimingu Kirilą. Nuvykau į Kobrino vaikų namus, žinojau, kad ten maži vaikai, ir mes įsisūnijome Vladiką.
Katia užsiėmė labdara ir įkūrė verslą. Prekiavo buitine technika.
Toliau su vyru važinėjo po vaikų namus su labdaringa misija ir laikas nuo laiko įsivaikindavo. Jai pasiūlė įkurti šeimyninio tipo vaikų namus. Tam ji turėjo visas galimybes. Tuo metu Katerina turėjo ne tik dideles pajamas, bet ir baigė ekonomikos universitetą, įstojo į pedagoginį. Šeima pasistatė savo kotedžą.
Verslas, prisipažįsta Katerina, jai yra pajamų šaltinis. Kad aprūpintų šeimą viskuo, kas būtina. Bet kai verslas trukdydavo vaikų auklėjimui, ji nuo jo atsitraukdavo. Dabar, po mokymų Kinijoje, Katia užsiima masažu salone, kurį įkūrė kartu su vyru. Vaikai atrado save sporte, šokiuose, muzikoje, rankdarbiuose. Ir svarbiausia, šeima toliau kuria gėrį.
Padeda neturtingiesiems, rengia labdaringus koncertus visos šalies internatuose, kultūros namuose, hospisuose ir net įkalinimo vietose. O dar susitinka su biologiniais savo vaikų tėvais. Ir kai kurioms mamoms Katerina padėjo atgauti motinystės teises:
– Mes susirenkame vakarais didžiajame kambaryje ir dalijamės, kas šiandien ką gero nuveikė. O dar aš džiaugiuosi, kad maniškiai nemeta savo atžalų, nors paliktieji turi tokią tendenciją. Keturios mano įdukros jau pagimdė savo vaikus. Aš esu septynių anūkų močiutė. Ir tai turbūt svarbiausias mano gyvenimo pasiekimas.
