Diena tik prasidėjo, o… jau šešios vakaro. Savaitė vos prasidėjo pirmadienį, o jau penktadienis…

Diena tik prasidėjo, o… jau šešios vakaro. Savaitė vos prasidėjo pirmadienį, o jau penktadienis.

…ir mėnuo praėjo.

…ir metai beveik baigėsi.

…ir praėjo 40,50,60 jūsų gyvenimo metų.

…ir mes suvokiame, kad netekome savo tėvų bei draugų.

Ir mes suprantame, kad jau vėlu grįžti. Taigi… Pabandykime maksimaliai išnaudoti likusį laiką. Nereikia drovėtis ieškoti užsiėmimų, kurie jums patinka. Pridėkime spalvų mūsų pilkumui. Nusišypsokime toms gyvenimo smulkmenoms, kurios yra balzamas mūsų širdžiai.

Ir galų gale, toliau mėgaukimės tuo laiku, kuris mums liko. Pabandykime išbraukti „paskui“.

Aš padarysiu tai vėliau…

Aš pasakysiu paskui…

Mes viską atidedame, lyg „paskui“ būtų mūsų.

Nes mes nesuprantame, kad:

paskui – kava šalta…

paskui – prioritetai keičiasi…

paskui – metai baigiasi…

paskui – sveikata pablogėja…

paskui – vaikai suauga…

paskui – tėvai sensta…

paskui – pažadai pasimiršta…

paskui – diena tampa naktimi…

paskui – gyvenimas pasibaigia…

Ir paskui dažnai būna per vėlu…

Taigi…Neatidėliokite nieko todėl, kad laukdami „paskui“ mes galime prarasti geriausius momentus, mes galime prarasti draugą, mes galime prarasti tikrąją mūsų meilę ir žmogų, kurį mes mylėjome.

Ir tada jau nebegalėsime sugrįžti atgal, nepaisant mūsų apgailestavimo…

geriausia patirtis,

geriausi draugai,

geriausia šeima…

Šiandien tinkamiausia diena… Šis momentas „dabar“…

Mes jau nebe to amžiaus, kai galime sau leisti atidėti tai, ką reikia padaryti nedelsiant. Todėl pažiūrėkime, jeigu jūs rasite laiko perskaityti šį pranešimą, tai paskui pasidalinkite juo. Ar galbūt jūs atidėsite tai „paskui“?

Ir jūs tuo nebepasidalinsite niekada…